Lapkritis – kovos su prostatos vėžiu mėnuo, kuris ne tik skirtas palaikyti su šia onkologine liga susidūrusius vyrus, bet ir primena apie profilaktikos svarbą. Prostatos vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų tarp vyrų Lietuvoje, tačiau šiandien nuo jo galima efektyviai apsisaugoti ir laiku diagnozavus sėkmingai gydyti. Svarbiausia – ankstyva diagnostika ir savalaikė prevencija.
Apie prostatos vėžio diagnozę, gydymo galimybes bei profilaktikos svarbą kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoju urologu Deimantu Šukiu. Specialistai akcentuoja, kad vėžys ankstyvose stadijose dažnai nesukelia jokių simptomų, todėl daugelis vyrų linkę atidėti profilaktinius tyrimus. Tai yra labai rizikinga, nes kuo anksčiau liga nustatoma, tuo didesnė tikimybė sėkmingai ją įveikti.
Prostatos vėžio paplitimas ir profilaktika
Prostatos ar priešinės liaukos vėžys yra antra pagal dažnumą onkologinė liga tarp vyrų Lietuvoje, kasmet diagnozuojama daugiau nei du tūkstančiai naujų atvejų. Prevencijos ir ankstyvos diagnostikos programos padarė didžiulę įtaką sergamumo mažėjimui – nemokamas PSA (prostatos specifinio antigeno) tyrimas nuo 50 metų yra prieinamas visiems vyrams, o jei giminėje yra sirgusieji prostatos vėžiu, – net nuo 45 metų.
Tačiau, pasak urologo Deimanto Šukio, vyrams, kurie rūpinasi savo sveikata, verta pirmuosius tyrimus atlikti jau nuo 40 metų. Nors jaunesniems nei 40 m. vyrams prostatos vėžys pasitaiko rečiau, tikimybė jo atsirasti egzistuoja, o jei giminėje yra sergančiųjų, stebėjimas turi būti pradėtas anksčiau. Ankstyva diagnostika leidžia gydytojams laiku nustatyti ligą ir pasirinkti efektyvius gydymo būdus, kurie užtikrina geresnę gyvenimo kokybę bei ilgesnę trukmę.
Simptomai ir gydymo galimybės
Pradinėse stadijose prostatos vėžys dažnai nepasireiškia jokiais simptomais, todėl profilaktiniai tyrimai yra vienintelis būdas laiku atpažinti šią ligą. Deja, daugelis vyrų jų atsisako iš baimės, nesuprantamai laiko tyrimus papildomu nerimu.
Medicinos eksperto nuomone, toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas.
Didžioji dalis prostatos vėžio atvejų yra mažai piktybiniai – augliai auga lėtai, dažniausiai per kelis ar net keliolika metų. Todėl daugeliu atvejų taikoma aktyvaus stebėjimo taktika, kai pacientų būklė yra nuolat monitoruojama atliekant PSA tyrimus, magnetinio rezonanso tomografijas ir, jei reikalinga, biopsiją. Tokiu būdu galima išvengti sudėtingų radikalaus gydymo metodų ir jų galimų komplikacijų.
Profilaktikos reikšmė ir baimės įveikimas
Baimė dėl galimų diagnozių neturėtų būti priežastimi vengti profilaktinių tyrimų. Net jei PSA tyrimas parodo padidėjusius rodiklius, tai reiškia tik galimybę toliau tirti ir priimti geriausius sprendimus dėl gydymo ar stebėjimo. Šiuolaikiniai gydymo metodai yra labai efektyvūs, todėl net aptikus naviką ankstyvoje stadijoje yra didelė tikimybė pasveikti.
Tuo tarpu pažengusio ir metastazavusio prostatos vėžio gydymas yra žymiai sudėtingesnis, dažnai apimantis hormonoterapiją ar chemoterapiją. Gydymo tikslas tokiu atveju yra pristabdyti ligos progresavimą ir pagerinti gyvenimo kokybę, tačiau prognozės dažnai yra mažiau palankios. Dėl to itin svarbu neatidėlioti profilaktinių tyrimų.
Diagnostikos procesas
Prostatos vėžio diagnostika prasideda nuo paprasto kraujo tyrimo, kuriuo nustatomas PSA kiekis. Pakilus PSA rodikliui, atliekama magnetinio rezonanso tomografija, leidžianti aptikti net smulkiausius pokyčius liaukoje. Jei tyrimų rezultatai kelia įtarimų, atliekama biopsija – invazinis tyrimas, kurio metu paimami prostatos audinio mėginiai histologiniam ištyrimui ir vėžio ląstelių aptikimui.
Biopsija nėra būtina visais atvejais. Kai kuriais atvejais naudojamas vadinamasis skystosios biopsijos tyrimas – specialus šlapimo testas, kuris nustato prostatos vėžio markerių kiekį ir padeda spręsti, ar biopsija yra reikalinga, ar galima tęsti stebėjimą.
Kada kreiptis pas gydytoją?
Jei PSA kiekis yra žemas (iki 1 ng/ml), tyrimą galima kartoti po penkerių metų. Tačiau jei PSA vertė viršija 3 ng/ml ribą, pacientas turi būti siunčiamas pas urologą išsamesniam ištyrimui. Vyresniems nei 50 metų vyrams profilaktiniai tyrimai yra nemokami pagal valstybės programas. Profilaktika yra geriausia kovos su prostatos vėžiu priemonė, todėl verta prisiminti, kad laiku nustatyta liga gali būti sėkmingai kontroliuojama ir gydoma.
Apibendrinant, urologas Deimantas Šukys ragina vyrus nepraleisti savalaikių tyrimų, nes prostatos vėžio prevencija yra jų pačių rankose ir laiku atlikti profilaktiniai testai gali išgelbėti gyvybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.