Insultas yra viena iš pagrindinių mirties bei negalios priežasčių pasaulyje ir Lietuvoje, tačiau daugeliu atvejų liga nustatoma per vėlai, kai pagalba jau nebesuteikiama pakankamai efektyviai. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, insultas užima trečią vietą tarp pagrindinių negalios priežasčių ir antrą pagal mirties atvejų skaičių.
Skubus insulto požymių atpažinimas ir greita medicininė pagalba yra gyvybiškai svarbūs, todėl spalio 29 d. minint Pasaulinę insulto dieną ypatingas dėmesys skiriamas visuomenės švietimui ir ligos požymių atpažinimui. Klaipėdos universiteto ligoninės neurologas Saulius Taroza pabrėžia, kad insulto simptomai dažniausiai pasireiškia staiga, nesukeldami skausmo, todėl pacientai dažnai jų neatpažįsta arba galvoja, kad simptomai praeis savaime. Tokiu atveju vėlavimas kreiptis į medikus gali lemti rimtas sveikatos pasekmes.
Kaip atpažinti insulto požymius?
Vienas iš labiausiai pastebimų insulto požymių yra veido asimetrija – žmogus gali jausti, kad vienas veido šonas nusviręs, ypač pastebimai tai matosi bandant šypsotis ar žiūrint veidrodyje. Kitas dažnas simptomas – rankos ar rankos pusiausvyros praradimas, kai žmogui tampa sunku sugniaužti ranką ar išlaikyti ją pakeltą net trumpam. Tai paprastai būna dešinės arba kairės kūno pusės silpnumas.
Be fizinių pokyčių, insultą gali išduoti ir kalbos sutrikimai: žmogus gali nepajėgti aiškiai ištarti žodžių arba nebesupranta aplinkinių kalbos. Taip pat gali atsirasti staiga pusiausvyros praradimas ar regėjimo sutrikimai. Pastebėjus bent vieną iš šių požymių, būtina nedelsti – skubiai iškviesti greitąją pagalbą (telefonu 112), nes nuo pirmųjų paskutinių minučių priklauso tolimesnė paciento gyvenimo kokybė ir galimybės atsigauti.
Prevencija ir svarba keisti gyvenimo būdą
Statistika rodo, kad insultas kasmet jaunėja – šios ligos atvejai vis dažniau registruojami jaunesniame amžiuje.
Tai dažnai lemia nesveikas gyvenimo būdas: rūkymas, nepakankama mityba, mažas fizinis aktyvumas, lėtinis stresas, miego sutrikimai ir pervargimas. Anksčiau pagrindiniai insulto rizikos veiksniai buvo susiję su arteriniu kraujospūdžiu ir „blogojo“ cholesterolio kiekiu kraujyje, tačiau šiandien vis labiau akcentuojama, kad gyvensena ir nutukimas yra svarbūs rizikos veiksniai.
Neurologas Saulius Taroza primena, kad net 90 procentų insultų galima išvengti laikantis sveiko gyvenimo principų: subalansuotos mitybos, pavyzdžiui, Viduržemio jūros dietos, reguliaraus fizinio aktyvumo ir laiku profilaktiškai tikrinant savo sveikatą. Tokios prevencinės priemonės ženkliai sumažina insulto riziką ir prisideda prie bendros sveikatos gerinimo.
Iniciatyva „Insultui STOP“ – žingsnis link saugesnės visuomenės
Visuomenės švietimas yra esminis veiksnys siekiant mažinti insulto padarinių. Lietuvoje kartu su Lietuvos insulto asociacija veikia projektas „Insultui STOP“, skirtas edukuoti gyventojus, kaip atpažinti insulto požymius ir kaip reikėtų elgtis.
Vienas iš svarbiausių šios iniciatyvos įrankių – testas „Ar gali atpažinti insultą?“, leidžiantis kiekvienam pasitikrinti savo gebėjimą atpažinti insulto simptomus. Interneto svetainėje www.insultuistop.lt taip pat galima rasti insulto rizikos skaičiuoklę, kuri įvertina individualią riziką patirti insultą per dešimtmetį, remiantis Europos kardiologų asociacijos modeliais.
Ši svetainė suteikia galimybę gauti išsamią informaciją apie insulto padarinius, kasdienybės pokyčius po ligos ir gydymo galimybes. Iniciatyvos tikslas – nuosekliai informuoti visuomenę, kad kuo daugiau žmonių laiku atpažintų insultą ir paskatintų skubiai kreiptis į gydytojus, taip išsaugant gyvybes.
Atminimas ir žinojimas apie insulto požymius yra gyvybiškai svarbus kiekvienam iš mūsų. Greita reakcija gali reikšti skirtumą tarp visiško atsigavimo ir negrįžtamos negalios ar net mirties. Tad svarbu ne tik atpažinti ženklus, bet ir nebijoti dabar, kuo greičiau imtis veiksmų, jei kyla įtarimų dėl insulto.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.