Pastarųjų metų koronaviruso pandemija atskleidė ne tik ūmaus viruso poveikį, bet ir tarsi nematomą ilgalaikį pavojų, žinomą kaip ilgasis kovidas. Australijos ir Norvegijos mokslininkų bendradarbiavimo dėka buvo aptiktas išskirtinis COVID-19 infekcijos „biologinis parašas“ žmonių kraujyje, kuris išlieka net mėnesius po užsikrėtimo. Šis radinys gali paaiškinti, kodėl kai kurie pacientai ilgą laiką kenčia nuo simptomų, o kiti greitai pasveiksta.
Ilguoju kovidu vadinama būklė, kuomet specifiniai po koronaviruso užsikrėtimo susiję simptomai – nuovargis, dusulys, smegenų migla – tęsiasi daugiau nei 12 savaičių. Kartais šie simptomai vargina ir daugiau nei metus, stipriai paveikdami gyvenimo kokybę. Nors liga vis dar kelia daug nežinomybės, šiuo metu nėra specifinės gydymo metodikos, o jos biologiniai mechanizmai iki šiol yra neišaiškinti.
Tyrimo eiga ir pagrindiniai radiniai
Žurnale „Communications Medicine“ publikuotame tyrime mokslininkai ieškojo uždegiminių ir neurologinių baltymų skirtumų tarp trijų žmonių grupių Viktorijoje, Australijoje:
- žmonių, kurie niekada nesirgo koronavirusu;
- žmonių, pasveikusių po COVID-19;
- žmonių, sergančių ilgąja forma, vadinama ilguoju kovidu.
Kraujo mėginiai buvo imti praėjus 6–9 mėnesiams po pirminio užsikrėtimo, tačiau prieš vakcinaciją. Tyrimo rezultatai parodė, kad tiek pasveikusiųjų, tiek ilgąją formą patiriančiųjų kraujyje buvo pastebėti specifiniai imuniniai pokyčiai, kurių nebuvo sergančiųjų grupėje, niekada nesirgusių koronavirusu. Ypač ryškūs pokyčiai buvo uždegiminių ir neurologinių baltymų lygmenyje ilgojo kovido grupėje.
Imuninio atsako ypatumai ir vakcinacijos įtaka
Tyrėjai pastebėjo, kad pasveikusių žmonių pokyčiai buvo mažiau akivaizdūs, tuo tarpu sergančiųjų ilguoju kovidu − žymiai intensyvesni. Įdomu tai, kad po vakcinacijos arba pakartotinių infekcijų kai kurių imuniteto baltymų kiekis keitėsi, rodydamas pakitusį imuninį atsaką. Ši informacija nurodo į galimą imunologinį „parašą“, kuris gali būti naudingas diagnozuojant ir gydant ilgąjį kovidą.
Nors vakcinacija nesustiprino uždegiminių baltymų reakcijos ilguoju kovidu sergančių žmonių kraujyje, tyrėjai pabrėžia, kad vakcinacija šioms grupėms yra ypač svarbi, nes ji gali padėti kontroliuoti pakartotinės infekcijos riziką ir mažinti sunkios ligos pasireiškimą.
Ilgalaikės perspektyvos sveikatos srityje
Šio tyrimo rezultatai yra svarbus žingsnis į priekį siekiant suprasti ilgąjį kovidą. Identifikuotas specifinis imuninis parašas gali tapti diagnostikos priemone, padėsiančia anksti nustatyti riziką susirgti ilgąja forma. Taip pat tai atveria kelią efektyvesniems gydymo metodams, orientuotiems į imuninės sistemos reguliavimą.
Ilgalaikiai tyrimai yra būtini norint ištirti, kaip šie baltymų modeliai keičiasi laikui bėgant ir kokią įtaką jie turi žmonių sveikatai. Be to, svarbu toliau tirti vakcinos poveikį sergantiesiems ilgąjį kovidą ir nustatyti, kaip geriausiai apsaugoti jautriuosius pacientus.
Atsiradus tokiai medicinos pažangai, išaugs ir galimybės personalizuoti pacientų priežiūrą bei gerinti gyvenimo kokybę tiems, kuriuos ilgalaikiai COVID-19 simptomai daro sunkiai gyvenančius.
Parengta pagal Express.co.uk inf.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.