Vasaros laikotarpis neretai pateikia naujų iššūkių sveikatai – tarp jų padidėja gyvūnų įkandimų atvejų skaičius. Lietuvos nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) atkreipia dėmesį, kad nors metinis sužeistųjų po įkandimų gyvūnų skaičius sumažėja, šiltuoju metų laiku pastebimas įkandimų pagausėjimas. Svarbu suprasti, kad kiekvienas įkandimas ar įdrėskimas gyvūno gali būti pavojingas dėl galimos pavojingos infekcijos – pasiutligės.
Pasiutligės grėsmė ir jos plitimas
Pasiutligė yra mirtina virusinė infekcija, kurią platina tiek laukiniai, tiek naminiai gyvūnai. Lietuvoje dažniausiai šia liga serga tokie laukiniai gyvūnai kaip lapės, vilkai ar usūriniai šunys, tačiau nekalbama apie pavojų tik laukinių gyvūnų įkandimams – naminiai šunys, katės ar net galvijai taip pat gali pernešti virusą. Nuo 2006 metų Lietuvoje yra vykdoma sisteminė laukinių gyvūnų vakcinacija, kuri ženkliai sumažino ligos paplitimą šalyje.
Nors paskutinis žmogaus mirties nuo pasiutligės atvejis Lietuvoje buvo 2007 metais (kai žmogus užsikrėtė Indijoje), keliautojams būtina likti labai atsargiems, nes pasiutligė yra vis dar paplitusi kai kuriose pasaulio valstybėse, ypač Azijoje ir Afrikoje. NVSC atstovė Rasa Liausėdienė pabrėžia, kad šiose valstybėse pasiutligė yra rimta sveikatos problema, todėl keliautojai turėtų žinoti apie susidūrimo su liga riziką ir imtis atsargumo priemonių.
Gyvūnų įkandimų statistika ir tendencijos Lietuvoje
Pastaraisiais metais Lietuvoje fiksuojamas mažėjantis į medikus besikreipiančiųjų, patyrusių gyvūnų įkandimus, skaičius. 2023 metais tokių asmenų buvo 1 489, kai tuo tarpu 2022 ir 2021 metais šis skaičius viršijo tris tūkstančius. Visgi toliau vyrauja situacijos, kai dažniausiai įkanda naminiai gyvūnai – pernai 2 021 asmuo buvo sužalotas šuns, 829 – katės, tuo metu nuo laukinių gyvūnų įkandimų nukentėjo 102 asmenys.
Svarbu pažymėti, kad nors sužeistųjų skaičius mažėja, vakcinacija nuo pasiutligės po patirtų gyvūnų traumų išlieka intensyvi.
Pernai Lietuvoje imunoprofilaktika buvo atlikta 779 asmenims – tai apie pusę visų, kreipusiųsi dėl gydymo po įkandimo. Tai rodo didelį dėmesį ir atsakomybę užtikrinant savalaikę profilaktiką ir ligos plitimo prevenciją.
Kaip užsikrečiama pasiutlige ir kaip elgtis po įkandimo?
Pasiutligės virusas žmogui perduodamas per užkrėsto gyvūno seiles, patekus jas į žaizdą, įkandimo ar įdrėskimo vietą. Labiausiai pavojingi yra įkandimai į atvirą, nuogą kūno vietą, ypač veidą, nes virusas artėja prie centrinės nervų sistemos. Rečiau užsikrėtimas gali įvykti ir per gleivines ar odos įbrėžimus, jei jie kontaktuoja su virusu užterštomis seilėmis.
Ligos inkubacinis laikotarpis yra kintantis – nuo dvylikos dienų iki kelių mėnesių, priklausomai nuo viruso kiekio ir įkandimo vietos. Pirmieji simptomai gali būti nespecifiniai – karščiavimas, galvos skausmas, bendras silpnumas. Vėliau išsivysto sunkesni požymiai: vandens baimė, kvapo baimė, gerklės spazmai, raumenų silpnumas, kuriuos lydi koma ir galiausiai mirtis.
Vienintelė efektyvi priemonė išvengti mirties nuo pasiutligės yra skubi ir tinkama medicininė pagalba po įkandimo arba sužalojimo. Reikėtų nedelsiant žaizdą kruopščiai plauti tekančiu vandeniu su muilu, dezinfekuoti jos vietą ir kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą. Gydytojas įvertins užsikrėtimo riziką ir prireikus paskirs penkių vakcinų dozių kursą, kuris skiriamas pirmąją, trečią, septintą, keturioliktą ir dvidešimt aštuntą dienas po įkandimo.
Prevencinės priemonės ir rekomendacijos
NVSC specialistai ragina būti atsargiems bendraujant su gyvūnais – vengti glostyti ar erzinti nepažįstamus, keistai ar agresyviai elgiančius gyvūnus. Tokia atsargumo priemonė padeda sumažinti galimų traumų ir užkrečiamų ligų pavojų.
Taip pat svarbu suvokti, kad net naminių gyvūnų įkandimai gali būti rizikingi. Todėl kiekvieną įkandimą ar įdrėskimą būtina vertinti rimtai ir skubiai kreiptis į gydymo įstaigą, kad būtų taikoma atitinkama profilaktika. Imunoprofilaktika ir tinkamas gydymas yra gyvybiškai svarbūs, kadangi paskutiniai pasiutligės atvejai Lietuvoje buvo susiję su elgesiu pasaulio šalyse, kur liga nėra suvaldoma.
Apibendrinant, vasara ir aktyvesnis laikas gamtoje didina gyvūnų įkandimų riziką, todėl svarbu žinoti apie pasiutligės pavojų, jos plitimo būdus, o taip pat laikytis profilaktikos rekomendacijų. Atsakingas požiūris ir greita reakcija po galimo užsikrėtimo gali išgelbėti gyvybę tiek Lietuvoje, tiek užsienyje keliaujant.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.