Insultas yra viena iš pavojingiausių žmogaus sveikatai ligų, kuri gali ištikti staiga ir pasiglemžti gyvybę žaibiškai. Tai insulto pagrindinė problematika – smegenų kraujotakos sutrikimas, kai kraujagyslė užkemšama trombu, dėl ko sutrinka deguonies pateikimas į smegenų audinį. Dėl to žūsta milijonai neuronų, o tai gali sukelti sunkius neurologinius pažeidimus arba net mirtį.
Vilniaus universiteto medicinos fakulteto ir VUL Santaros klinikų Neurologijos centro konsultantas gydytojas neurologas prof. Dalius Jatužis pabrėžia, kad insulto ištiktam žmogui kiekviena valanda yra aukso vertės – kuo greičiau atstatoma smegenų kraujotaka, tuo didesnė tikimybė visiškai pasveikti. Lietuvoje kasmet nustatoma apie 10 tūkstančių insultų atvejų, todėl šios ligos prevencija ir ankstyvas atpažinimas yra labai svarbūs.
3 pagrindiniai insulto požymiai, kurių negalima praleisti
Prof. D.Jatužis nurodo, kad svarbiausi ankstyvieji insulto simptomai yra staigus rankos silpnumas, veido perkreipimas ir sutrikusi kalba. Šiuos požymius pastebėjus nedelsiant reikia kviesti greitąją pagalbą, nes laiko vėlavimas gali būti lemtingas. Deja, daugelis žmonių nepaiso simptomų arba jų nesupranta, todėl pavėluoja kreiptis pagalbos.
Modernūs gydymo metodai keičia insulto prognozes
Pastaraisiais dešimtmečiais insulto gydyme įvyko revoliucija, ypač atsiradus intervencinės radiologijos procedūroms. Tromboektomija – invazinė procedūra, kurios metu be pjūvio per kirkšnį įvedamas kateteris ir pašalinamas smegenų kraujagyslę užkimšęs trombas. Ši metodika leidžia atstatyti kraujotaką ir išgelbėti didelę smegenų dalį. Pavyzdžiui, Santaros klinikose pernai atlikta 162 tokios procedūros, o 40 proc. pacientų po insulto visiškai pasveiksta.
Kitas svarbus gydymo būdas – trombolizė, kuomet į veną leidžiami krešulius tirpdantys vaistai, efektyvūs užkimšus smulkesnes kraujagysles. Tačiau stambių kraujagyslių trombozėje jie nevisada yra veiksmingi.
Insulto rizikos veiksniai ir profilaktika
Neurologai primena, kad insulto riziką didina keli pagrindiniai veiksniai: nekontroliuojamas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis, cukrinis diabetas, nutukimas ir širdies ligos, ypač prieširdžių virpėjimas.
Be to, fizinio aktyvumo stoka ir ilgalaikis stresas taip pat gali paskatinti krešulių atsiradimą. Todėl svarbu reguliariai tikrinti sveikatą, kontroliuoti minėtas ligas ir gyventi aktyvų gyvenimą.
Paulius Puzinas, gydytojas neurologas, atkreipia dėmesį, kad vyresni nei 55 metų žmonės net kas dešimt metų dvigubai padidina tikimybę susirgti insultu, todėl rekomenduojama imtis prevencinių priemonių nuo ankstyvos senatvės.
Technologijų ir dirbtinio intelekto pagalba greitam diagnozavimui
Santaros klinikų intervencinės radiologijos vedėjas Marius Kurminas pasakoja apie modernią dirbtinio intelekto sistemą, kuri padeda greitai įvertinti smegenų pažeidimo dydį po insulto ir nustatyti, kurios smegenų sritys dar gali būti išgelbėtos. Tokia diagnostika leidžia gydytojams priimti greitus ir tikslius sprendimus dėl gydymo metodų pasirinkimo.
Svarbiausia – laikas
Gydytojai sutaria, kad kuo greičiau pacientas atvyksta į gydymo įstaigą nuo pirmųjų insulto simptomų, tuo didesnė tikimybė sėkmingai pasveikti. Kiekvienas pusvalandis vėlavimo gali apsunkinti gydymą ir didinti neįgalumo riziką. Lietuvoje Santaros klinikose 82 proc. pacientų gydymo pradžia įvyksta per mažiau nei dvi valandas nuo insulto ištikimo žmogaus atvykimo.
Prof. Feliksas Jankevičius, Santaros klinikų generalinis direktorius, pabrėžia, kad minimaliai invazyvūs gydymo metodai ne tik mažina komplikacijų riziką, bet ir padeda pacientams greičiau sugrįžti į visuomenę, atgauti gyvenimo kokybę.
Remiantis Lietuvos Higienos instituto duomenimis, 2021 metais Lietuvoje dėl insulto mirė beveik 2 742 žmonės, todėl svarbu ne tik informuoti visuomenę apie ligą, bet ir skatinti sveiką gyvenimo būdą bei greitą pagalbos kvietimą.
Plačiau susipažinti su insulto prevencijos ir atpažinimo galimybėmis galima oficialioje neurologų iniciatyvoje insultuistop.lt.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.