Antimikrobinis atsparumas – vienas iš didžiausių šių laikų iššūkių sveikatos srityje, kuris pasaulyje prognozuojamas kaip galinti nusinešti milijonus gyvybių. Lietuvoje ši problema, dar vadinama „tyliąja pandemija“, kasmet priverčia netekti apie 200 žmonių. Nepaisant tokių skaudžių duomenų, ši problema vis dar menkai suprantama platesnei visuomenei, o veiksmų imtis būtina skubiai.
Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms (AMR) atsiranda tuomet, kai bakterijos, virusai, grybeliai ar parazitai įgyja gebėjimą išgyventi ir plisti net ir tuomet, kai organizme vartojami vaistai, skirti jiems naikinti. Tokios „superbakterijos“ tampa itin pavojingos, nes jos nebeįveikiamos įprastais gydymo būdais. Deja, šiandien antibiotikams atsparios bakterijos plinta greičiau nei kuriami nauji vaistai, todėl ateityje kyla reali grėsmė, kad nebepavyks gydyti net paprastų infekcijų.
Europos Sąjungos pastangos ir iššūkiai
Europos Komisija, siekdama kovoti su šia problema, iškėlė užduotį kiekvienai valstybės narei sumažinti antibiotikų vartojimą bent 20 proc. iki 2030 metų. Tam jau paskirta 50 mln. eurų finansavimas. Pasak Europos Komisijos narės, Stella Kyriakides, itin svarbu antibiotikus skirti tik esant būtinybei, laikytis gydytojo nurodymų ir užtikrinti tinkamą vaistų utilizavimą, kad šie nepatektų į aplinką.
Visuomenės vaidmuo ir rekomendacijos
Visuomenė gali reikšmingai prisidėti mažinant atsparumą antimikrobinėms medžiagoms. Tai galima daryti laikantis paprastų, bet efektyvių taisyklių: reguliariai plauti rankas, nevartoti antibiotikų be gydytojo paskyrimo, užbaigti visą paskirto gydymo kursą net po savijautos pagerėjimo, nenaudoti senų ar svetimų antibiotikų ir rūpintis ligų prevencija skiepijantis. Šie paprasti veiksmai ne tik saugo paties žmogaus sveikatą, bet ir prisideda prie didesnės visuomenės imuniteto stiprinimo.
„Viena sveikata“ – holistinis požiūris
Problema neapsiriboja vien žmonių sveikata – „viena sveikata“ (angl. One Health) konceptas pabrėžia, kad žmonių, gyvūnų ir aplinkos ekosistemos yra glaudžiai susijusios. Antimikrobiniai vaistai vartojami ir žemės ūkyje, todėl ūkininkai skatinami taikyti racionalių antibiotikų naudojimo principų, kaip ir medikai gydytojai.
Be to, būtinas ir farmacijos įmonių įsipareigojimas neleist antibiotikų patekti į aplinką per gamybos atliekas.
Naujos strategijos Lietuvoje
Lietuvoje įgyvendinamos naujos iniciatyvos – šiemet nacionaliniu tapęs Racionalaus vaistų vartojimo skatinimo komitetas koordinuoja veiksmus, skirtus atsakingam antibiotikų skyrimui ir vartojimui. Šis komitetas stebi situaciją ir teikia rekomendacijas gydymo įstaigoms bei vaistinėms. Šiaulių regiono patirtis rodo, kad tiesioginis kontaktas su specialistais ir vietinės intervencijos iš esmės sumažino nereikalingą antibiotikų vartojimą – cefalosporinų naudojimas sumažėjo keturis kartus, o vaikams skiriamų antibiotikų skaičius – 2–3 kartus.
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriaus Romaldo Mačiulaičio, tikslūs, regioniniai duomenys ir efektyvios intervencijos gali padėti pakeisti situaciją visoje šalyje, taip užkertant kelią vis didėjančiai kovai su atsparumu vaistams ir atgaivinant tikėjimą veiksmingu gydymu ateityje.
Antimikrobinio atsparumo problema yra globali, tačiau sprendžiamai reikalingas plačios visuomenės įsitraukimas, politikų dėmesys ir nuoseklus medicinos bendruomenės bei kitų sektorių bendradarbiavimas. Tik tokiu būdu galėsime išvengti katastrofiškų prognozių ir išsaugoti efektyvius gydymo metodus ateinančioms kartoms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.