Su amžiumi mūsų organizmo poreikiai ir sveikatos rizikos keičiasi, o ypač svarbi tampa širdies ir kraujagyslių sveikata. Gydytojai kardiologai vis dažniau pabrėžia, kad net 80 procentų šių ligų atvejų galima išvengti, jei žmogus tinkamai rūpinsis savo gyvensena. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į fizinį aktyvumą, kuris yra vienas pagrindinių būdų apsaugoti savo širdį ir gerinti bendrą savijautą, ypač moterims virš 50 metų.
Rytinio pasivaikščiojimo svarba
Kardiologas Garvey Rene pataria, kad kiekviena moteris, sulaukusi penkiasdešimties ir daugiau metų, kas rytą skirtų bent 20–30 minučių spartaus ėjimo. Tai ne tik paprastas ir prieinamas būdas gerinti širdies veiklą, bet ir veiksminga priemonė mažinti vyresnio amžiaus moterų riziką susirgti širdies ligomis. Pasivaikščiojimas spartesniu tempu pagerina kraujotaką, stiprina širdį ir padeda išlaikyti sveiką kraujospūdį.
Amerikos širdies asociacija rekomenduoja suaugusiems per savaitę skirti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fiziniam aktyvumui, o jei veikla yra intensyvesnė – bent 75 minučių. Tai reiškia, kad vos 20 minučių greito ėjimo per dieną jau padeda pasiekti šiuos rekomenduojamus standartus. Spartaus ėjimo metu pulsas turi padidėti, kvėpavimas pasunkėti, tačiau žmogus turėtų vis tiek gebėti tarti kelis žodžius – tai yra ženklas, kad fizinė veikla pakankamai intensyvi.
Kiti sveikatai naudingi įpročiai po 50-ies
Nors reguliarus pasivaikščiojimas yra puiki prevencija, kardiologas taip pat pabrėžia raumenų ir kaulų stiprinimo svarbą. Po penktojo dešimtmečio kaulai pradeda lėtai nykti, o raumenų masė mažėti. Todėl jėgos treniruotės tampa būtinu elementu siekiant išsaugoti kaulų tvirtumą ir gero fizinio pajėgumo lygį. Tokių treniruočių metu stiprėja raumenys, gerėja pusiausvyra ir koordinacija, kas sumažina kritimų bei traumų riziką.
Taip pat svarbu subalansuoti mitybą ir stebėti sveikatos rodiklius – reguliariai kontroliuoti kraujospūdį, gliukozės kiekį kraujyje bei cholesterolio lygį.
Tai suteikia galimybę laiku pastebėti galimas problemas ir imtis priemonių jų sprendimui.
Moksliniai tyrimai apie fizinį aktyvumą vyresniame amžiuje
Moksliniai tyrimai rodo, kad net nedidelis, bet nuolatinis fizinis aktyvumas ženkliai mažina širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų lėtinių ligų riziką. Be to, įrodyta – kasdienės ėjimo pratybos mažina 2 tipo diabeto, neurodegeneracinių ligų, įskaitant demenciją, riziką ir yra susijusios su ilgesniu gyvenimu bei geresne gyvenimo kokybe. Taip pat, fizinis aktyvumas yra natūrali streso mažinimo priemonė, kas yra labai svarbu širdies sveikatai.
Įdomu tai, kad neseniai atlikti tyrimai parodė, jog net neeikvojant daug energijos, vyresnio amžiaus moterims pakanka per dieną nueiti iki 4 tūkst. žingsnių tris kartus per savaitę, kad pajustų reikšmingą širdies sveikatos naudą. Tai paneigia plačiai žinomą normą „10 000 žingsnių per dieną“ ir leidžia kiekvienam rasti sau tinkamą fizinio aktyvumo režimą.
Praktiniai patarimai lietuviškam lapkričiui
Net ir šaltuoju metų laiku, kai lietuviškas lapkritis nevilioja į lauką, nereikėtų leisti orui tapti kliūtimi būti aktyviems. „Nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga“, – teigia specialistai. Reikia tiesiog tinkamai apsirengti, apsaugoti galūnes nuo šalčio ir drėgmės, ir vis tiek išeiti pasivaikščioti. Vos 20 minučių kasryt gali suteikti didelę naudą sveikatai ir geriam savijautai.
Apibendrinant, aktyvus gyvenimo būdas, ypač reguliarus rytinis pasivaikščiojimas, yra efektyvi ir paprasta priemonė, padedanti apsaugoti širdį, skatinti viso organizmo sveikatą bei gerinti gyvenimo kokybę moterims po 50 metų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.