Plaučių vėžys yra viena dažniausių ir klastingiausių onkologinių ligų Lietuvoje, keičianti daugelio žmonių gyvenimus ir pareikalaujanti didelio dėmesio profilaktikai bei ankstyvajai diagnostikai. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas, profesorius Edvardas Danila, įspėja, kad šis vėžio tipas dažnai nesukelia skausmo ir dėl to sukelia daug pavojų uždelstai diagnozei bei gydymui.
Kiekvienais metais mūsų šalyje diagnozuojama apie 1500 naujų plaučių vėžio atvejų, o apie 1100 žmonių praranda gyvybę dėl šios ligos. Deja, didžioji dalis pacientų sužino apie ligą tik pažengusioje III arba IV stadijoje, kai gydymo galimybės yra labai ribotos. Ankstyvame etape plaučių vėžys dažniausiai nepasižymi aiškiais simptomais, o tai apsunkina ankstyvą diagnozę ir efektyvų gydymą.
Kas trukdo ankstyvai diagnozei?
Plaučių audinyje nėra skausmo receptorių, todėl liga ilgą laiką gali vystytis be jokio skausmo ar rimtų simptomų. Dažnesnis pacientų amžius – 50–60 metų ir vyresni, o pradinių vėžio židinių formavimasis daugelį metų gali likti nepastebėtas. Kosulys, kuris dažnai siejamas su rūkymu, dažnai ignoruojamas kaip įprasta problema. Profesorius pabrėžia, kad kai rūkančių asmenų lėtinis kosulys pernelyg įprastas, jie nenori kreiptis į gydytoją, manydami, kad tai natūralu rūkant.
Rūkymas ir kitos pagrindinės priežastys
Pagrindinė plaučių vėžio priežastis – rūkymas. Cigarečių dūmuose yra daugiau nei septyniasdešimt įvairių kancerogeninių medžiagų, kurios gali sukelti žalingus genų pokyčius plaučių ląstelėse. Įspėjama, kad net elektroninės cigaretės ir kaitinamojo tabako produktai yra ne mažiau žalingi, sukeldami genetinius ir struktūrinius pakitimus kvėpavimo takuose.
Be to, plaučių vėžys gali išsivystyti ir dėl genetinių mutacijų, kurios atsiranda be išorinių veiksnių poveikio.
Taip pat ką svarbu paminėti – pasyvusis rūkymas, kuris ilgainiui gali būti lygiai toks pat pavojingas kaip aktyvus rūkymas. Kai kuriais atvejais net nerūkantys asmenys susiduria su šia liga dėl genetinio polinkio ar aplinkos veiksnių, tokių kaip oro tarša ir klimato kaita.Simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį
Vienas svarbiausių įspėjimų – lėtinis kosulys, kuris nepraeina daugiau nei du mėnesius. Taip pat reikšmingi yra nuolatinis dusulys, skreplių pagausėjimas, kraujo iškosėjimas bei krūtinės skausmas. Vėlesnėse stadijose gali pasireikšti skausmas šone, atsirandantis dėl naviko plitimo į plaučių apvalkalėlį, o susiaurėjus bronchams – kvėpavimo sutrikimai.
Diagnozė ir gydymas
Įtarus plaučių vėžį, pirmojo tyrimo metu atliekama krūtinės ląstos rentgenograma, tačiau jos galimybės ankstyvai diagnostikai ribotos, nes mažus pokyčius sunku pastebėti. Todėl papildomai rekomenduojama kompiuterinė tomografija, kuri leidžia žymiai tiksliau įvertinti plaučių pakitimus. Bronchoskopija ir biopsija padeda tiksliai diagnozuoti ligos formą, o papildomi tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso tomografija ir pozitronų emisijos tomografija, padeda nustatyti metastazių buvimą kitose kūno vietose.
Gydymas efektyviausias tik ankstyvose stadijose, kai operacija ir spindulinis gydymas gali visiškai išgelbėti gyvybę. Pažengusiomis stadijomis taikoma chemoterapija, imunoterapija ir biologinė terapija, kurios, nors ir neprikels gyvybės, tačiau gali palengvinti simptomus ir prailginti gyvenimą. Profesorius Danila pabrėžia, kad imunoterapijos atsiradimas žymiai pagerino sergančiųjų išgyvenamumą, o ateityje tikimasi, kad ši liga taps lėtinė ir valdomai gydoma.
Prevencija ir ateities perspektyvos
Pasak profesoriaus, itin svarbi yra plaučių vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kuri kai kuriose šalyse jau įdiegta ir leidžia žymiai sumažinti mirtingumą. Lietuvoje tokia atrankos programa dar nėra plačiai įdiegta, tačiau šiuo metu formuojama darbo grupė planuoja ją įdiegti artimiausiu metu. Svarbu vengti rizikos veiksnių, ypač rūkyti, palaikyti sveiką gyvenseną ir kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia įspėjamieji simptomai.
Galiausiai, aktyvus visuomenės švietimas ir geresnė diagnostika padės išgelbėti daugybę gyvybių ir kovoti su šia klastinga, tačiau išvengiama liga.

Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.




