Per pastarąsias savaites dideli protestai ir vietomis išaugę susirėmimai Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje ir kitose Europos šalyse kelia klausimus apie jų kilmę, organizuotumą ir galimą užsienio šalių įtaką. Ne tik smurtas miestuose ir apgadinta infrastruktūra kelia susirūpinimą — politikai ir žvalgybos šaltiniai svarsto, ar tai nėra planuoto poveikio dalis, suderinta su hibridinio karo taktikomis.
Tarptautinis kontekstas ir įtarimai
Italijos gynybos ministras Guido Crosetto apibūdino įvykius kaip platesnio pobūdžio operacijų dalį: „Įvykiai Milane ir kitose Italijos vietose yra … hibridinio karo rezultatas“, – sakė Italijos gynybos ministras Guido Crosetto. Tokius signalus kartoja ir kiti ES vadovai: „Kuomet matome, kad Rusija atkuria savo karinį buvimą Arktyje, prieš kaimynines valstybes taiko hibridines strategijas ir iš esmės keičia saugumo padėtį Arktyje – tai turi poveikį visai Europos Sąjungai“, – sakė Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen.
Vokietijos žiniasklaida ir žvalgybos ataskaitos fiksuoja šimtus įtartinų dronų skrydžių, energetikos įrangos sugadinimo atvejų ir šnipinėjimo bylų. Amerikos žvalgyba, anot tarptautinių pranešimų, perspėja apie padidintą sabotažo aktyvumą. Tokios žinios verčia peržiūrėti ne tik karinio, bet ir civilinio atsparumo strategijas.
Lietuvos reagavimas ir vidaus saugumas
Pranešimai apie kvietimus į protestus internetu pasiekė ir Lietuvą, suaktyvėjo diskusijos Seime apie vidaus saugumo institucijų finansavimą ir pasirengimą. Susirūpinimą reiškia ir politikai bei ekspertai: „Neduok Dieve, mums įvykis nors vienas panašus kaip Prancūzijoje. Keliuose miestuose, neduok Dieve. Plius dar sabotažai, kuriuos sargai gesina. Apie tai, kad mes su dronais turime milžiniškus iššūkius“, – dievagojosi „valstiečių“ frakcijos narys Dainius Gaižauskas.
Tuo tarpu Vyriausybė nurodo biudžeto ribotumus: „Aš suprantu jūsų norą pasakyti, kad aš turiu dabar liepti kažkam skirti 300, 400, 500 milijonų, milijardą eurų vidaus saugumui. Aš to negaliu padaryti“, – aiškino vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas.
Tokia pozicija atveria diskusiją apie prioritetus – kariuomenės ir vidaus tarnybų tarpusavio balansą.
Ekspertų patarimai ir ką verta daryti
Europos Komisijos vadovė ragina keisti strateginę laikyseną: „Kai matome, kad suverenitetas, teritorinis vientisumas ir taisyklės, kurios užtikrino stabilumą regione nebėra savaime suprantami dalykai, privalome veikti ir keisti savo strateginę laikyseną“, – tikino Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen. Ekspertai rekomenduoja stiprinti žvalgybos mainus su sąjungininkais, gerinti kritinės infrastruktūros apsaugą, investuoti į dronų aptikimo ir neutralizavimo sistemas bei viešąją informacinę apsaugą nuo dezinformacijos.
Galiausiai, saugumas – ne vien tik karinė funkcija: tai kompleksinis uždavinys apimantis teisėsaugą, žvalgybą, kibernetinį saugumą ir visuomenės atsparumą. Viešasis diskursas ir skaidri politika padės sumažinti paniką ir užtikrinti, kad demokratinės institucijos būtų pasirengusios reaguoti efektyviai.
„Liūdna konstatuoti, tačiau tai tampa mūsų regiono valstybių kasdienybe. Tačiau ta kasdienybė ir rutina neturėtų atbukinti mūsų dėmesio ir mes kaip tik turėtume skirti visą dėmesį, kad būtume pasirengę tokiems sabotažo aktams“, – sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.