Prieš porą metų Kauno apygardos teisme vyko paskutinis uždaras posėdis garsioje byloje, kurioje Džordanos Butkutės vyras Elegijus Strasevičius kaltinamas didelio kiekio psichotropinių medžiagų įsigijimu be tikslo platinti. Neseniai paskelbti prokuroro siūlymai ir liudininkų parodymai atskleidė netikėtų detalių, kurios sukėlė diskusijų tiek teisinėje bendruomenėje, tiek visuomenėje.
Bylos esmė ir prokuroro siūlymai
Kaip skelbta, už didelio kiekio psichotropinių medžiagų įsigijimą be tikslo platinti Baudžiamojo kodekso 260 straipsnis numato 10–15 metų laisvės atėmimo bausmę. Visgi prokuroras Ričardas Gailevičius pasiūlė netikėtą sprendimą – siūlyti E. Strasevičiui skirti ne laisvės atėmimą, o 2 metų laisvės apribojimo bausmę. Kitiems bylos kaltinamiesiems, gydytojui Virgilijui Šliažui ir jo sutuoktinei Daliai Šliažienei, prokuroras siūlė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Advokato kritika ir teisinis kontekstas
Šiuos siūlymus griežtai vertino advokatas Gintaras Černiauskas, atkreipęs dėmesį į įstatymo nuostatas ir teismų praktiką. Pasak advokato, įprastai tokiose bylose taikoma laisvės atėmimo bausmė: „Tik tokias bausmes ir gauna. Bausmės parinkimas priklausydavo nuo sankcijoje numatytos ribos. Tik po to įsijungdavo bausmės skyrimo mechanizmas – ar yra lengvinančių aplinkybių, ar kaltinamasis pripažįsta kaltę ir t.t“, – komentavo G. Černiauskas.
Advokatas taip pat pažymėjo, jog psichotropiniai vaistai teisėje vertinami taip pat kaip narkotinės medžiagos, o didelis kiekis paprastai interpretuojamas kaip indikacija ne asmeniniam vartojimui. Jo žodžiais: „Tarp stipriai veikiančių psichotropinių vaistų ir narkotikų yra dedamas lygybės ženklas. Net neturint tikslo platinti, pagal bendrą principą manoma, jog įsigijus didelį kiekį psichotropinių vaistų, tu juos įsigyji ne sau. Aš galiu sakyti, jog juos įsigijau ateičiai, bet pats kiekis sprendžia, kad vaistai greičiausiai įsigyti platinimui. Teismai visada labai griežtai žiūrėdavo į padarytą nusikaltimą – buvo numatomos labai griežtos bausmės ir jos buvo skiriamos“.
Liudininkų parodymai ir kiti kaltinamieji
Byloje liudytojai pasakojo apie gydytojo praktiką išrašinėti raminamuosius preparatus „Xanax“ pacientams, kuriems tokia terapija nebuvo reikalinga. Gydytojas, anksčiau dirbęs Kauno klinikose, savo kaltę pripažino. Tyrime figūruoja ir jo dukra, kuri, pasak liudytojų, padirbinėjo receptus, naudodavo tėvo antspaudą ir pardavinėjo vaistus. Tai atskleidė ir liudijimai apie per didelį asmeninį vartojimą bei hospitalizacijas.
Tuo pačiu byloje minima ir dainininkė Džordana Butkutė: jai pareikšti kaltinimai dėl vieno suklastoto recepto, kurį ji pripažino, o ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pagal laidavimo procedūrą – kai atsiranda asmuo sutinkantis laiduoti.
Ko tikėtis toliau
Siūlomas prokuroro švelninimas ir advokato kritika dar labiau paįvairino viešąją diskusiją apie teisingumą ir lygybę prieš įstatymą. Kritikai nurodo į galimas dvigubus standartus, o teisininkai pabrėžia, jog galutinį sprendimą lems įrodymų vertinimas teisme. Sekant bylą, svarbu stebėti, ar teismas priims prokuroro siūlymus ir kaip bus įvertinti liudininkų parodymai bei suklastotų receptų praktikos mastas.