Miokardo infarktas dažnai ištinka netikėtai, ypač kai žmogus, manydamas esąs sveikas, patiria širdies smūgį, kuris dažnai vadinamas „sekmadienio infarktu“ – kai po ilgos ir sunkios darbo savaitės atsipalaidavus ar ilsintis atsiranda ūmus kraujotakos sutrikimas. Gydytoja kardiologė, medicinos mokslų daktarė Milda Kovaitė atkreipia dėmesį, kad daugelis širdies ir kraujagyslių ligų pradžios ženklų yra nepastebimi ir užklumpa staiga.
Kaip rodo statistika, net 60 procentų vyrų pirmą kartą sužino apie koronarinę širdies ligą tik patyrę miokardo infarktą, tiesiogiai susijusį su kraujotakos sutrikimais širdies raumenyje. Moterims ši rizika yra kiek mažesnė, bet vis tiek didelė, nes 40 procentų atvejų infarktas taip pat būna pirmasis ligos požymis.
Dažniausios infarkto priežastys ir rizikos veiksniai
Kardiologė pažymi, kad daugelis žmonių, ypač vidutinio amžiaus, net ir laikydamiesi savotiškos kasdienės rutinos, gali būti ne visiškai sveiki – gali turėti padidėjusį cholesterolio kiekį, aukštą kraujospūdį ar kitus rizikos veiksnius, kurie didina tikimybę susirgti širdies ligomis. Dažnai šie pokyčiai vystosi nepastebimai, nes nieko neskauda, o diagnozės nustatymas vėluoja iki pirmojo rimto įvykio – infarkto ar insulto.
Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad net jei žmogui nėra antsvorio arba jo kraujospūdis yra normalus, gali būti pavojų. Pavyzdžiui, didelis blogojo cholesterolio kiekis kraujyje yra svarbus rizikos veiksnys. Jo kiekis priklauso ne tik nuo mitybos, bet ir nuo genetinių veiksnių, taip pat nuo medžiagų apykaitos ypatumų.
Kraujagyslių sveikatos svarba ir aterosklerozės mechanizmas
Kraujagyslių būklė dažnai neatitinka žmogaus biologinio amžiaus – kai kurių žmonių kraujagyslės atrodo gerokai senesnės dėl aterosklerozės, kuri pradedama mažyčiais uždegimais, kraujagyslių sienelės storėjimu ir riebalinių plokštelių kaupimusi. Šis procesas sumažina kraujagyslių spindį ir apsunkina kraujo tėkmę.
Aterosklerozės vystymasis – tai lėtinė liga, kuri dažnai vystosi nepastebimai. Kai kraujagyslės susiaurėja, širdies raumenys gauna mažiau deguonies ir maistinių medžiagų, todėl kyla pavojus miokardo infarktui.
Be to, su amžiumi didėja kraujo klampumas ir krešėjimo rizika, o tai padidina trombų susidarymą, kurie gali užkimšti svarbias kraujagysles, ypač vainikines arterijas maitinančias širdį. Net ir po infarkto pacientams tenka vartoti medikamentus, kad išvengtų pakartotinių komplikacijų.
Kaip išvengti infarkto: profilaktika ir gyvenimo būdo pokyčiai
Kardiologė pabrėžia, kad svarbu reguliariai tikrinti sveikatą, ypač vyresniems nei 40 metų vyrams ir moterims, kurios turi širdies ligų istoriją šeimoje. Ankstyvoji diagnostika padeda stebėti cholesterolio, cukraus kiekį, kraujospūdį ir kitus rodiklius, užbėgti ligoms už akių.
Be medikamentų svarbu laikytis sveiko gyvenimo būdo principų: mesti rūkyti, saikingai vartoti alkoholį, maitintis subalansuotai. Maistą reikėtų planuoti taip, kad dominuotų augalinės kilmės maisto produktai, polinesočiosios riebalų rūgštys, kurių gausu alyvuogių ar saulėgrąžų aliejuje. Reikėtų vengti riebių kepinių, saldumynų ir perdirbtų maisto produktų.
Be to, gydytoja rekomenduoja į kasdienybę įtraukti fizinį aktyvumą, kuris padeda reguliuoti kūno svorį ir gerina kraujotakos sistemą. Taip pat gali būti naudinga papildoma apsauga – natokinazės vartojimas, kuris mažina kraujo klampumą ir padeda išvengti trombų susidarymo.
Augalinės kilmės medžiagos – natokinazė ir monakolinas K
Medicinoje vis dažniau naudojamos augalinės kilmės veikliosios medžiagos, tokios kaip natokinazė ir monakolinas K, kurie pasižymi teigiamu poveikiu kraujagyslių sveikatai. Natokinazė – fermentas, išgautas iš fermentuotų sojų pupelių, kuris mažina trombų susidarymą ir kraujo klampumą, o monakolinas K, randamas raudonųjų mielių fermentuotuose ryžiuose, padeda reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje.
Tokie deriniai gali būti veiksminga prevencinė priemonė tiems, kurie turi padidintą riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis arba jau vartoja cholesterolio mažinamuosius vaistus.
Apibendrinant, siekiant išvengti miokardo infarkto, būtina laikytis ne tik medicininių rekomendacijų, bet ir aktyviai rūpintis savo kraujotakos sistema, reguliariai tikrintis sveikatą bei nepamiršti sveiko gyvenimo būdo svarbos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.