Rusijos invazija į Ukrainą peržengė penktus metus, o konfliktas išlieka pagrindine Europos saugumo problema. Kyjivas toliau tvirtai ginasi, o Maskva siekia išplėsti kontroliuojamą teritoriją ir formuoti palankias taikos sąlygas. Naujausias aspektas – akcentuotos Kremliaus reakcijos į lapkričio rinkimų Jungtinėse Valstijose rezultatus, kurios, pasak kai kurių analitikų, gali lemti papildomą spaudimą Ukrainai.
Kremliaus motyvai ir geopolitinė dinamika
Pagrindinė interpretacija yra tokia: Rusijos vadovas reaguoja į galimus JAV Kongreso sudėties pokyčius ir bando išnaudoti laisvą laiką iki naujos Kongreso sesijos pradžios. Esama nuomonės, kad Maskva gali siekti priversti Kyjivą sutikti su nepalankiais sprendimais, kol tarptautinė parama dar yra silpnesnė arba kol globalūs politiniai ciklai keičiasi. Tokį scenarijų pabrėžė ir vienas JAV Kongreso narys, teigdamas, kad tiek JAV prezidentas, tiek Rusijos vadovas gali skubinti diplomatinius veiksmus, kol jų įtaka nėra apribota naujos Kongreso sudėties.
Konkrečios grėsmės ir galimos pasekmės Ukrainai
Tokio pobūdžio spaudimas gali pasireikšti keliais būdais: siūlant paliaubas su teritoriniais nuolaidomis, diplomatinėmis užuominomis dėl pripažinimo arba spaudimu sumažinti karines ambicijas mainais už tarptautinius saugumo garantus. Ukrainai tai reiškia sunkų pasirinkimą – priimti laikiną ramybę mainais už nuostolius ar tęsti karinį atsparumą tikintis ilgalaikės paramos iš Vakarų. Tuo pačiu metu kiti veiksniai, kaip ginklų tiekimo ritmas, sankcijų politika ir tarptautinių partnerių vieningumas, bus lemiami.
Svarbu suprasti, kad tokios operacijos dažnai apima ir informacinį spaudimą. Ukrainoje kilo nerimas dėl melagingų pranešimų: buvo paminėta ir raketa „Orešnik“, o dezinformacijos banga gali būti naudojama skleisti sumaištį tarp gyventojų ir silpninti pasitikėjimą valdžia. Tokios kampanijos siekia ne tik paveikti viešąją nuomonę, bet ir nuslopinti tarptautinę paramą.
„Žinodami, kad jų politinės įtakos laikas baigiasi, Trumpas ir Putinas skuba primesti Ukrainai blogą susitarimą dar iki tada, kai sausį darbą pradės naujai išrinktas Ukrainą remiantis Kongresas, galintis juos sustabdyti”, – mano G.
Whitesidesas.
Galimos išeitys priklauso nuo to, kaip greitai ir vieningai reaguos tarptautinė bendruomenė. Ukrainos gebėjimas išlaikyti linijas frontuose, Vakarų greitas ir nuoseklus ginklų bei finansinės paramos teikimas bei diplomatinių ryšių stiprinimas bus esminiai elementai, lemiantys, ar bandymai impose nepalankius susitarimus nepavyks.
Šiuo metu situacija lieka dinamiška. Ukrainai ir jos sąjungininkams būtina išlaikyti budrumą tiek kariniu, tiek diplomatiniu lygiu, o tarptautinei bendruomenei – parengti aiškią strategiją, kuri neleistų išnaudoti rinkimų ciklų geopolitinei pažangai.