Šiandien vis dažniau kalbama apie ekologišką mitybą ir jos teigiamą poveikį sveikatai, tačiau realybėje ne visi lietuviai drąsiai renkasi valgyti būtent tokius produktus. Pagrindinės kliūtys yra didesnė ekologiškų maisto produktų kaina bei jų ribotas prieinamumas. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininko pavaduotojas Saulius Daniulis atkreipia dėmesį į šią problemą ir dalijasi mintimis, kaip ekologiški produktai galėtų tapti kiekvieno mūsų kasdienybės dalimi.
Ekologiško maisto svarba sveikatai
Pasak S. Daniulio, daugelis vartotojų iki galo nesupranta, kokią naudą jų organizmui suteikia ekologiški produktai. Nepakankamas informuotumas stabdo žmonių norą rinktis sveikesnę mitybą. Įdomu, jog tyrimai Danijoje parodė, kad šeimos, kurios perka ekologišką maistą, iš tiesų per metus maistui išleidžia mažiau – tai susiję su mažesniais maisto atliekų kiekiais ir geresne savijauta utena maisto papildų vartojimo.
Maisto kokybė Lietuvoje per pastaruosius trisdešimt metų smarkiai blogėjo, o tai tiesiogiai atsiliepia sveikatai. Ekologiški produktai, ypač vaikų maistas mokyklose ir darželiuose, gali padėti sumažinti tiek nutukimų, tiek lėtinių ligų dažnį ateityje. Tačiau, S. Daniulio teigimu, Lietuvoje ekologiškai maitinami darželiai vis dar yra retenybė.
Valstybinės iniciatyvos ir tarptautinės patirtys
Žemės ūkio ministerija remia ekologiško maisto patekimą į darželius, skirdama papildomas lėšas, tačiau tai dar neišpildo visos šalies mastu keliamų tikslų. S. Daniulis atkreipia dėmesį, kad valstybinės institucijos turėtų aktyviau skatinti ekologišką vartojimą per viešąjį sektorių – pavyzdžiui, Danijoje net 90 proc. viešojo sektoriaus maitinimo yra ekologiško, o Švedijoje ir Vokietijoje tai taip pat daroma didelėmis apimtimis.
Be to, valstybės mastu taikomi mokesčių lengvinimai ekologiniams produktams ir viešieji pirkimai galėtų ženkliai paskatinti ekologinių produktų gamybą ir vartojimą. Maltos pavyzdys, kur ekologiškiems produktams taikomas nulinis PVM, iliustruoja, kaip galima sumažinti jų kainą ir padaryti juos patrauklesnius vartotojams.
Ekologiško maisto gamyba ir kokybės užtikrinimas
Svarbu paminėti, kad ekologiškai užauginti produktai atsiranda dėl kruopštaus gamybos proceso. Pavyzdžiui, ekologiškų vištų ūkiai užtikrina, jog paukščiai laikomi ne trumpiau kaip septynias savaites, turi prieigą prie lauko, o pašarai yra natūralūs ir be GMO. Skirtingai nei konvenciniame ūkyje, paukščiai auga lėčiau ir gamybos procesas yra tausojantis ne tik gamtą, bet ir žmogaus sveikatą.
Lietuvoje, nors GMO auginimas draudžiamas, pašaruose vis dar leidžiama naudoti GMO sojos baltymus, kurie importuojami iš Pietų Amerikos. Tai kelia susirūpinimą, nes ekologiškas maistas turi būti be GMO, o šios taisyklės dažnai nėra griežtai kontroliuojamos.
Ką gali padaryti kiekvienas ir valstybė?
Ekologiškas maistas nėra tik mada ar prabanga – tai investicija į sveiką ateitį. S. Daniulio nuomone, vaikų maitinimas ekologiniais produktais gali padėti formuoti sveikus įpročius nuo pat mažų dienų ir ugdyti imuninę sistemą. Valstybė turi aktyviau remti ir skatinti tokią iniciatyvą, skatindama pirkimą per viešus konkursus ir siūlydama mokesčių lengvatas.
Visuomenė taip pat gali prisidėti, sąmoningai rinkdamasi ekologiškus produktus ir palaikydama vietinius ūkininkus. Tai ne tik pagerina bendrą šalies sveikatos būklę, bet ir stiprina vietos ekonomiką, mažina priklausomybę nuo importo bei prisideda prie aplinkos tausojimo.
Galiausiai reiktų pažymėti, kad ekologiški produktai gali kainuoti truputį daugiau, tačiau jų ilgalaikė nauda sveikatai ir aplinkai yra nepalyginamai vertingesnė. Jei visuomenė, verslas ir valstybė bendradarbiaus, ekologiška mityba gali tapti mūsų kasdienybe, o ne tik svajone.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.