Pastarųjų savaičių diskusijos dėl degalų kainų Lietuvoje įgijo naują pagreitį: vairuotojus piktina beveik 2,30 Eur už litrą siekiantis dyzelino ir apie 1,90 Eur už litrą benzino kainų lygis, o Vyriausybė svarsto priemones, kurios galėtų keisti rinkos žaidimo taisykles. Premjero pavedimu Energetikos, Finansų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įvertins galimus energetikos įmonių viršpelnius ir parengs siūlymus dėl jų apmokestinimo.
Valdžios tikslai ir argumentai
Ministras pirmininkas pabrėžia, kad sprendimai turėtų būti pagrįsti duomenimis: „Esant dabartinei geopolitinei situacijai, sprendimai dėl energetikos įmonių viršpelnio apmokestinimo turi remtis aktualiais duomenimis ir konkrečiais skaičiavimais. Turime įvertinti, kokios priemonės būtų veiksmingos Lietuvoje ir kokią naudą jos duotų gyventojams“. Toks požiūris rodo siekį reaguoti į augančias kainas, tačiau kartu kelia klausimų dėl poveikio investicijoms ir regioniniams santykiams.
Verslo ir užsienio investuotojų reakcija
Į galimus mokestinius pakeitimus jau sureagavo didieji rinkos žaidėjai. „Orlen“ koncerno vadovybė konstatavo, kad naujas mokestis gali reikšti apie pusės milijardo eurų vertės investicijų į Mažeikių gamyklos modernizavimą sustabdymą, o be tų investicijų gamykla ilgainiui gali būti priversta veiklą nutraukti. Vyriausybė teigia, jog oficialių indicijų apie tokias grėsmes dar nesulaukta: „Jokios papildomos informacijos, kuri viešai prieinama, nesame gavę, jokių oficialių indikacijų, kad būtų siekiama koreguoti sprendimus, kurie anksčiau pasirašyti”, – teigia energetikos ministras Lukas Savickas.
Finansų ministras Taurimas Valys atkreipia dėmesį į diplomatinius aspektus: „Jie nėra kažkokie atsitiktiniai investuotojai, tai yra valstybinės kilmės didelis investuotojas, strateginės reikšmės investuotojas. Jų pasitraukimas būtų ne tik nekaltas dalykas. Puikiai suprantame, kur yra Lenkija, kokios yra geopolitinės grėsmės. Bet koks skaldymas, kiršinimas, suprantame, kuriai pusei groja ir žaidžia”. Tai iliustruoja galimą kainą už griežtesnę mokesčių politiką – ne tik piniginę, bet ir politinę.
Elektros gamintojų ir transporto sektoriaus nuogąstavimai
Elektros gamintojai taip pat stebi diskusijas su nerimu. „Mūsų pelnus stengiasi stipriai riboti, tačiau didžiąja dalimi tai nėra mūsų kaltė, kas vyksta rinkoje”, – sako „Elektrum Lietuva” atstovas Mantas Kavaliauskas. Tuo pačiu Lietuvos transporto sektorius laukia konkrečių sprendimų dėl kompensacijų gyventojams: Seime svarstomi pasiūlymai laikinai atpiginti traukinių ir tarpmiestinių autobusų bilietus, tačiau vežėjai piktinasi, kad jie diskriminuojami ir nuolaidos keičia keleivių srautus.
Alternatyvūs pasiūlymai skamba paprastai: degalinių atstovai ragina mažinti akcizus, sekti Lenkijos pavyzdžiu ir taip greičiau atpigginti kuro kainą. Inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos vadovė Kristina Čeredničenkaitė teigia: „Mums laikas derintis prie kaimyninių šalių akcizo dydžio, nes jei nafta pakyla, turėsime didelių problemų”.
Galutiniai sprendimai priklausys nuo ministerijų vertinimų, skaičiavimų ir derybų su verslu. Visgi aišku viena: sprendimai, kuriuos priims Vyriausybė, paveiks ne tik kainas degalinėse, bet ir investicijų aplinką, užimtumą bei tarptautinius santykius. Dėl to diskusijos ir toliau išliks intensyvios.