Daugybė tyrimų rodo, kad per didelis kūno svoris gali padidinti diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis ar kitomis lėtinėmis būklėmis susijusią riziką. Tačiau svarbu pabrėžti žodžio „gali” reikšmę: priežasčių ir pasekmių ryšys ne visada toks tiesmukas, o plačiai naudojamas kūno masės indeksas (KMI) turi rimtų trūkumų.
Kaip teigia tyrėja ir sveikatingumo knygų autorė Linda Bacon, visuomenėje įsišaknijęs požiūris, jog riebalai yra vien tik žalingi, stipriai veikia gydytojų praktiką ir žmonių elgesį. Ji pažymi: „Mes visi tikime, jog būti storu yra blogai. Tai mums įkalama į galvas dar mokykloje, kasdien tai matome spaudoje”,— teigė tyrėja ir knygų apie sveikatingumą autorė Linda Bacon. Tokia nuostata lemia, kad KMI dažnai interpretuojamas be platesnio konteksto.
MITAS nr. 1: Žemas KMI yra garantija, kad esate sveikas
Iš pirmo žvilgsnio atrodo logiška, kad liesesni žmonės turi geresnius kraujospūdžio, cukraus ar cholesterolio rodiklius. Tačiau platesnės apimties tyrimai paneigia šią prielaidą. Viename iš didelių tyrimų, kuriame dalyvavo apie 40 tūkst. suaugusių žmonių, paaiškėjo, kad KMI kategorija ne visada atitinka realią sveikatos situaciją: nemaža dalis asmenų, priklausančių prie nutukusių pagal KMI, buvo geresnės metabolinės sveikatos nei kai kurie liesi dalyviai. Dalis problemų kyla todėl, kad gydytojai mažiau linkę tirti liesus pacientus dėl cholesterolio ar gliukozės, manydami, kad rizika yra mažesnė.
MITAS nr. 2: Didesnis KMI visada reiškia didesnę širdies smūgio riziką
Tradiciškai KMI siejamas su širdies ligomis, tačiau genetikos ir aplinkos įtaką nagrinėję tyrimai kelia abejonių. Tyrimas su 4 046 identiškų dvynių porų parodė, kad tiek stambesni, tiek liesesni asmenys buvo panašiai linkę patirti širdies smūgį. Tai rodo, jog pavojų lemia ne vien svoris, bet ir paveldimumas, gyvenimo būdas, mityba, fizinis aktyvumas bei kiti metaboliniai veiksniai.
MITAS nr. 3: Sportas ir sveika mityba visada sumažins KMI
Fizinė veikla dažnai didina raumenų masę, o raumenys sveria daugiau nei riebalai. Todėl sveikai gyvenantys žmonės gali turėti didesnį svorį ar KMI, bet taip pat geresnius sveikatos rodiklius. Problema kyla, kai medikai ir visuomenė vertina vien tik skaičių ant svarstyklių, o ne sveikatos požymius – kraujospūdį, gliukozės koncentraciją, fizinį pajėgumą ir psichinę gerovę.
MITAS nr. 4: Sveiko žmogaus KMI privalo būti tarp 19 ir 25
KMI klasifikacija, kurią daugelis žinome, nebuvo sukurta kaip vienintelis sveikatos rodiklis. Įdomu, kad 1998 m. kai kurios ribos buvo pakeistos, o vėlesnės analizės rodė, jog įtaka šiems sprendimas galėjo būti susijusi ir su komerciniais interesais. Tai neturėtų stebinti: kiekvieno žmogaus kūnas yra individualus, ir sprendimai apie sveikatą turi remtis visapusiškais tyrimais.
Išvada aiški: nereikėtų aklai pasitikėti vien tik KMI. Vertindami sveikatą, gydytojai ir žmonės turėtų atsižvelgti į metabolinius rodiklius, gyvenimo būdą, fizinį pajėgumą ir psichinę gerovę. Būtina mažinti stigmatizaciją bei skatinti holistinį požiūrį — tik taip pasieksime tikrą sveikatą ir geresnę prevenciją.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.