Ukrainos užsienio reikalų ministerija (URM) pavadino nepagrįstais Rusijos kaltinimus, kad Ukraina naudoja Baltijos šalių oro erdvę vykdydama dronų smūgius Rusijoje. URM atstovas spaudai Heorhijus Tychyjus socialiniame tinkle „X“ paneigė, jog Kijevui būtų suteiktas leidimas skraidinti bepilotinius orlaivius per Estijos, Latvijos ar Lietuvos oro erdves, pažymėdamas, kad jokio prašymo toks leidimas nebuvo teiktas.
URM atsakas ir teiginiai
H. Tychyjus patikino, kad Ukraina vykdo ilgojo nuotolio smūgius prieš teisėtus taikinius Rusijos teritorijoje, o jos dronai paprastai skrenda per Rusijos oro erdvę. Jis taip pat atkreipė dėmesį į rusų elektroninės kovos priemonių vaidmenį: „Incidentų gali kilti, kai Rusija elektroninės kovos priemonėmis priverčia dronus pakeisti kursą savo oro erdvėje“, – teigė H. Tychyjus.
URM atstovas pabrėžė, kad Kijevas palaiko glaudžius ryšius su partneriais Estijoje ir kitose Baltijos šalyse, kad išsiaiškintų kiekvieną incidentą. „Savaime suprantama, kad vienintelė tokių incidentų priežastis yra Rusijos agresija prieš Ukrainą. Taip pat verta priminti, kad kiekvienas Ukrainos ilgojo nuotolio smūgis yra atsakas į Rusijos terorą prieš mūsų žmones, miestus ir civilinę infrastruktūrą. Bet kokie Rusijos propagandos mėginimai suversti kaltę Ukrainai ar Baltijos šalims yra absurdiški“, – parašė atstovas spaudai.
Baltijos šalių ir NATO kontekstas
Estijos ministras pirmininkas jau anksčiau pareiškė, kad Estija neuždavė leidimo dronams kirsti savo oro erdvę. Baltijos šalys, kartu su partneriais iš NATO, ypač jautriai žiūri į savo oro erdvės pažeidimus ir koordinuoja veiksmus, siekdamos išsaugoti regioninį saugumą. Tokie precedentai kelia rimtų klausimų dėl oro erdvės kontrolės, identifikavimo sistemų patikimumo ir galimų elektroninės kovos priemonių įtakos bepiločių orlaivių trajektorijoms.
Naktį į lapkričio 11 d. pranešta apie perspėjimus Estijos, Latvijos ir Lietuvos gyventojams dėl galimo dronų įsiveržimo. Neatpažintas bepiločio orlaivio skrydis taip pat galimai pažeidė Suomijos oro erdvę virš rytinės įlankos dalies.
Tokie incidentai parodo, kaip greitai vietiniai įvykiai gali tapti regionine saugumo problema ir kaip svarbu greitai užtikrinti teisingą informacijos sklaidą ir bendradarbiavimą tarp valstybių.
Diplomatinės pasekmės ir informacinė kova
Rusijos kaltinimai gali būti vertinami kaip dalis platesnės informacinės kampanijos, kuria bandoma suskaldyti tarptautinę paramą Ukrainai ir apkaltinti trečiąsias šalis. Ukrainos URM akcentuoja, kad bet kokie bandymai suversti kaltę Baltijos šalims yra nepagrįsti ir žalingi. Diplomatiniame lygmenyje tai reiškia intensyvesnį reikalavimą tyrimams, skaidrumui ir bendroms gynybos priemonėms regione.
Regiono valstybės ir NATO partneriai privalo toliau stiprinti oro erdvės stebėjimą, keistis duomenimis ir aptarti mechanizmus, kaip neutralizuoti tiek fizines, tiek elektroniškai inicijuotas grėsmes. Tuo pačiu reikia atkreipti dėmesį į tai, kad kiekvienas incidentas turi būti tiriamas objektyviai, siekiant išvengti klaidingų kaltinimų ir eskalacijos.
Šaltinis: ELTA