Ukrainos užsienio reikalų ministerija (URM) viešai paneigė Rusijos teiginius, kad Ukraina esą naudoja Baltijos šalių oro erdvę rengdama ilgo nuotolio dronų smūgius Rusijos teritorijoje. Pareiškimą socialiniame tinkle „X“ paskelbė URM atstovas spaudai Heorhijus Tychyjus, nurodydamas, jog Kyjivas niekada nelaimėjo ir neprašė leidimo naudotis Baltijos šalių oro erdve.
URM atsakas ir techninis paaiškinimas
URM atstovas paaiškino, kad Ukrainos dronai vykdo veiksmus Rusijos oro erdvėje, tačiau pabrėžė, kad todėl kaltinti Baltijos šalis yra nepagrįsta. H. Tychyjus atkreipė dėmesį į elektroninės kovos poveikį, kuris gali iškreipti bepilotės technikos skrydžio trajektorijas ir priversti pakeisti kursą: „Incidentų gali kilti, kai Rusija elektroninės kovos priemonėmis priverčia dronus pakeisti kursą savo oro erdvėje”, – teigė H. Tychyjus.
Šis pastebėjimas išryškina du tarpusavyje susijusius elementus: technines rizikas, susijusias su elektronine karine įranga ir signalų trikdymu, bei informacinės kampanijos elementus, kai viena šalis bando perkelti atsakomybę už savo teritorijoje vykstančius incidentus kitiems regiono partneriams.
Regioninis kontekstas ir partnerių pozicija
Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas (Kristen Michal) jau pareiškė, kad Estija nedavė jokio leidimo dronams skristi per savo oro erdvę. Tokie pasisakymai patvirtina, jog Baltijos šalys rimtai traktuoją suvereniteto užtikrinimą ir laikosi tarptautinių oro eismo taisyklių bei NATO standartų. URM taip pat pažymėjo, kad Ukrainos ryšiai su partnerėmis Estijoje ir kitose Baltijos valstybėse yra glaudūs ir tęsiami siekiant užtikrinti sklandžią padėties analizę bei bendradarbiavimą.
H. Tychyjus aiškiai formulavo Ukrainos poziciją: „Savaime suprantama, kad vienintelė tokių incidentų priežastis yra Rusijos agresija prieš Ukrainą. Taip pat verta priminti, kad kiekvienas Ukrainos ilgojo nuotolio smūgis yra atsakas į Rusijos terorą prieš mūsų žmones, miestus ir civilinę infrastruktūrą. Bet kokie Rusijos propagandos mėginimai suversti kaltę Ukrainai ar Baltijos šalims yra absurdiški”, – parašė atstovas spaudai.
Naktį į lapkričio 11 d. įvyko incidentas prie Rusijos uosto Ust-Luga, po kurio Estijos, Latvijos ir Lietuvos gyventojai gavo perspėjimus apie galimą dronų įsiveržimą į jų oro erdvę. Taip pat buvo pranešimų apie galimą neatpažintą bepilotį virš rytinės Suomijos įlankos dalies. Tokie atvejai pabrėžia, kad Baltijos regione ir Šiaurės Europoje vyksta intensyvus saugumo stebėjimas ir kartais pasireiškia tarptautinės koordinacijos poreikis.
Šio įvykio kontekstas akcentuoja tiek karinę, tiek informacinę dimensijas: techninės priežastys, pavyzdžiui, elektroninės kovos priemonės, gali pakeisti dronų trajektorijas, o politiniai pareiškimai ir propagandiniai pranešimai gali eskaluoti įtampą regione. Baltijos šalys ir jų partneriai, įskaitant Ukrainą, kartu tęs ryšius ir mainus, siekdami užtikrinti saugumą ir aiškinti įvykius remiantis faktais bei skaidria informacija.