Skubios medicinos pagalbos skyriuje dirbančių gydytojų kasdienybė yra kupina iššūkių, kurie ne visada matomi pacientams. Respublikinės Klaipėdos ligoninės Priėmimo skubios pagalbos skyriaus vadovė, gydytoja Dovilė Černiauskienė, dalijasi savo patirtimi ir paaiškina, kodėl neįmanoma, kad visi pacientai liktų 100 proc. patenkinti suteiktomis paslaugomis.
Kasdien šioje įstaigoje prireikia suteikti pagalbą 30–40 pacientų, o kartais ir daugiau, ypač antradieniais bei šeštadieniais, kai srautai padidėja. Tačiau svarbu suvokti, jog į skubios pagalbos skyrių kreipiamasi ne dėl menkų negalavimų, tokių kaip sloga ar lengvas peršalimas. Dauguma atvykstančių pacientų patiria rimtus skausmus ar gyvybei pavojingas būkles, kurioms reikalingas neatidėliotinas gydymas.
Skubi pagalba – ne visada tas pats, kas skubus apsilankymas
Pasak gydytojos, daugelis žmonių nesupranta, kaip veikia skubios pagalbos teikimo tvarka. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą protokolą pacientai yra skirstomi į keturias skubumo kategorijas, pagal kurių svarbą ir skubių būklių pobūdį gydytojas priima sprendimus dėl apžiūros eiliškumo.
Deja, nemaža dalis pacientų atvyksta į ligoninę su nesunkiais negalavimais arba dėl nerimo, nežinodami, kur kreiptis. Pavyzdžiui, pacientai su kosuliu be kitų širdies ar kvėpavimo sutrikimų nėra priskiriami skubios pagalbos kategorijai, todėl jiems rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją arba ambulatorinę priežiūrą.
Komunikacijos svarba medicinos srityje
Įtemptoje situacijoje, kai laukimo eilės yra ilgos, pacientų supratingumas ir informuotumas turi labai didelę reikšmę. Medikė pabrėžia, kad svarbiausia – aiški ir nuoširdi komunikacija. Kai pacientui paaiškinama, kodėl jis turi palaukti ir kokia yra gydymo eiga, dažniausiai pavyksta išvengti konfliktų.
Vis dėlto emocijų ir nepasitenkinimo neatmetama, ypač kai žmonės patiria skausmą ar nerimą. Todėl ligoninės administracija organizuoja streso valdymo mokymus, padedančius medikams efektyviau tvarkytis su sudėtingomis situacijomis ir išlaikyti profesionalumą net pačiomis įtemptiausiomis akimirkomis.
Gydytojos asmeninė patirtis ir motyvacija
Dovilė Černiauskienė pasakoja apie savo kelią į mediciną – nuo biologijos mokslų mokyklos laikais iki šeimos gydytojo specialybės rezidentūros Vilniuje ir vėlesnio persikėlimo į Klaipėdą. Ji atskleidžia, kad didžiausias atlygis jos darbui – matyti pagerėjimą ir sveikimą pacientų akyse.
Priėmimo skyriuje dirba plati specialistų komanda, kuri gali atlikti išsamius tyrimus ir diagnozuoti sudėtingas ligas. Gydymo procesas yra įvairialypis – dalis pacientų gauna ambulatorinį gydymą ir grįžta namo, dalis guldomi į ligoninę, o kai kurie stebimi iki vienos paros.
Kasdienės iššūkiai ir atsakomybė
Vienos paros budėjimai yra fiziškai ir emociškai labai varginantys. Gydytojai susiduria ne tik su dideliu darbo krūviu, bet ir su mirtimis – neišvengiamu medicinos darbuotojų kasdienybės aspektu. Dovilė teigia, kad svarbu išmokti tai priimti, dalintis patirtimi su kolegomis ir suprasti savo galimybes bei ribas.
Šalia darbo gydytoja atranda laiko ir poilsiui – mėgstamas laisvalaikis tai dviračio sportas, šeimos kelionės ir gamtos apsuptyje praleistas laikas, kuris padeda atgauti jėgas ir išlaikyti vidinę pusiausvyrą.
Apibendrinant, svarbu suvokti, kad skubios pagalbos skyrius yra skirtas gyvybei pavojingoms arba rimtoms būklėms, todėl ne visi atvejai gali būti operatyviai išspręsti, o pacientų lūkesčius visada lemia medicininiai prioritetai ir galimybių ribos. Atsakingumas, profesionalumas ir kantrybė yra kertinės vertybės šioje sudėtingoje, bet labai svarbioje medicinos srityje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.