Vis dažniau moksliniai tyrimai patvirtina, kad fizinis aktyvumas ne tik gerina bendrą sveikatą, bet ir gali būti svarbi priemonė kovojant su viena iš pavojingiausių ligų – vėžiu. Naujausi duomenys rodo, kad net nedidelis reguliarios mankštos kiekis žymiai mažina onkologinės ligos progresavimo riziką bei vėžio sukeltą mirtingumą.
Didžiulio masto retrospektyviniame tyrime, kuriame dalyvavo per 28 tūkstančius pacientų, sergančių pirmos stadijos vėžiu, buvo analizuojamas jų fizinis aktyvumas prieš ligos diagnozę. Parodyta, kad pacientai, kurie bent valandą per savaitę užsiimdavo fizine veikla, patirdavo 27 procentais mažiau onkologinės ligos progresavimo atvejų, o bendra mirtingumo rizika sumažėdavo net 47 procentais, palyginti su visiškai neaktyviais asmenimis. Šie rezultatai paskelbti prestižiniame moksliniame žurnale „British Journal of Sports Medicine“.
Fizinis aktyvumas kaip natūrali vėžio prognozės gerinimo priemonė
Tyrimo metu pacientai buvo suskirstyti į tris grupes pagal savaitės aktyvumo trukmę: visiškai neaktyvūs, atliekantys 1–59 minučių fizinį krūvį ir tie, kurie sportavo vieną valandą ar daugiau per savaitę. Nustatyta, kad net vidutinis fizinis aktyvumas ženkliai mažina vėžio progresavimo riziką ir gerina išgyvenamumo rodiklius. Ypač ryškūs teigiami pokyčiai pasireiškė prostatos bei krūties vėžio atveju.
Ši išvada atskleidžia svarbią galimybę pritaikyti paprastą, bet veiksmingą priemonę – fizinius pratimus kaip papildomą gydymo arba profilaktikos būdą, kuris gali ženkliai prailginti gyvenimą sergantiems onkologinėmis ligomis. Tuo pat metu tyrimas ragina gydytojus įtraukti rekomendacijas dėl mankštos stiprinimo visų pacientų priežiūros plane.
Tyrimo ribotumai ir ateities perspektyvos
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad tyrimas buvo retrospektyvinis ir negali visiškai patvirtinti priežastinio ryšio tarp fizinio aktyvumo ir vėžio progresavimo. Be to, duomenys apie fizinį aktyvumą buvo renkami tik iš sveikatos draudimo programos „Vitality“ įrašų, o tai reiškia, kad platesnės dienos apie kitokį aktyvumo lygį, pavyzdžiui, darbinį fizinį aktyvumą, nebuvo įtrauktos.
Taip pat trūko informacijos apie kai kuriuos svarbius rizikos veiksnius, tokius kaip rūkymas ar kūno masės indeksas.
Visgi, nepaisant šių ribojimų, mokslininkai tvirtina, kad net ir minimalus judėjimas gali turėti reikšmingos įtakos sveikatai. Tai suteikia pagrindą skatinti visuomenę aktyviau rūpintis savo fiziniu aktyvumu, siekiant užkirsti kelią vėžio progresavimui bei pagerinti bendrą gyvenimo kokybę.
Rekomendacijos visuomenei
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja skirti bent 300 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai per savaitę. Tyrimo autoriai pažymi, kad jau 60 minučių mankštos per savaitę ženkliai sumažina vėžio riziką ir mirtingumą, todėl šis laikas nėra pernelyg didelis net ir užimtiesiems žmonėms.
Profesorius Jonas Patriciosas iš Johanesburgo universiteto pažymi: „Kadangi vėžys diagnozuojamas vis dažniau, o jo sergamumas auga, būtina įtraukti prieinamas intervencijas, kurios pagerintų ligos prognozę. Reguliari fizinė veikla gali būti ne tik priedas, bet ir būtina gydymo dalis.”
Todėl svarbu ne tik gydytojams skatinti mankštos integravimą į gydymo planą, bet ir kiekvienam žmogui suprasti, kad fizinis aktyvumas yra efektyvi, prieinama ir natūrali priemonė gerinti savo sveikatą bei kovoti su vėžiu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.