Šiuolaikinėje darbo aplinkoje saugi darbo vieta neapsiriboja vien tik akivaizdžiais fiziniais pavojais. Vis dažniau pastebimi ir nematomi, ilgainiui besikaupiantys sveikatos iššūkiai, susiję su sėdimu darbu – šis užsiėmimas tampa įprasta kasdienybe daugeliui darbuotojų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (EU-OSHA) atlikti tyrimai patvirtina, kad ilgas sėdėjimas klasifikuojamas kaip viena iš pagrindinių profesinėms sveikatos problemoms keliamų rizikų. Lietuvoje situacija nėra mažiau įtempta: Valstybės duomenų agentūros duomenimis, sėdimą ar mažo fizinio aktyvumo reikalaujantį darbą atlieka net 36 proc. vyrų ir 42 proc. moterų. Tai reiškia, jog beveik kas antras dirbantis žmogus yra paveiktas šios rizikos.
Nematomos rizikos darbe: ilgo sėdėjimo pasekmės
Skirtingai nuo akivaizdžių fizinių pavojų, pavyzdžiui, darbo su pavojingomis medžiagomis ar sunkiais mechanizmais, biurų ar nuotolinio darbo neužtikrintos rizikos dažnai lieka nepastebėtos. Nuolatinis darbas prie kompiuterio, ribotas judėjimas ir nuovargis nuo ekranų sukelia įvairių negalavimų – dažni nugaros skausmai, regos problemos ir bendras išsekimas.
Pasak Audriaus Zinevičiaus, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo eksperto, šiose darbo vietose labai svarbūs kasdieniai įpročiai: judėjimo dažnumas, pertraukų darbe organizavimas ir darbo laiko planavimas tiesiogiai veikia darbuotojų savijautą ir sveikatą.
Kaip sumažinti sėdimo darbo žalą?
Ekspertas pabrėžia, kad ilgalaikio sėdėjimo neigiami padariniai pasireiškia palaipsniui, tad būtina sąmoningai įtraukti į kasdienybę veiksmingus sprendimus. Reguliarus judėjimas, pertraukų laikymasis, ergonomiška darbo vieta ir kūno padėties kaitaliojimas gali ženkliai sumažinti riziką.
Taip pat svarbu riboti nepertraukiamą laiką prie ekranų ir nepamiršti profilaktinių sveikatos patikrinimų. Šie veiksmai ne tik gerina savijautą, bet ir padeda užkirsti kelią rimtesnėms ligoms, kurios gali atsirasti dėl nuolatinio judėjimo trūkumo.
Sezoniškumas ir darbuotojų rūpinimasis sveikata
„Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad didžioji dalis darbdavio sveikatos draudimo paslaugų naudojama pavasario pradžioje ir rudens sezonu. Tai laikotarpiai, kai darbuotojai aktyviau rūpinasi savo sveikata ir kreipiasi į specialistus dėl įvairių nusiskundimų. Palyginus, vasaros mėnesiais pastebimas ženklus susidomėjimo mažėjimas.
Praėjusiais metais darbuotojai užregistravo per 280 tūkstančių sveikatos draudimo įvykių, dauguma jų susiję su bendrais sveikatos nusiskundimais bei jų ištyrimu. Tai įrodo, kad ilgalaikės prevencijos ir sveikatos priežiūros iniciatyvos yra būtinos darbo vietose.
Fizinis aktyvumas – raktas į geresnę savijautą
Šiuolaikiniai tyrimai pasauliniu mastu rodo, kad maždaug vienas iš keturių suaugusiųjų nesiekia rekomenduojamo fizinio aktyvumo lygio. Sveikatos specialistai rekomenduoja per savaitę skirti bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai. Net ir nedideli pokyčiai kasdienėje veikloje gali turėti reikšmingą poveikį žmogaus sveikatai ir gerovei.
Siekiant išvengti sėdimo darbo keliamų rizikų, rekomenduojama įprasti dažniau keltis nuo darbo vietos, atlikti paprastus tempimo pratimus, naudotis stovimais arba reguliuojamo aukščio stalais bei įtraukti į darbo dieną trumpas pertraukas, skirtas judėjimui.
Tokie paprasti, tačiau sistemingi veiksmai gali padėti ne tik sumažinti nugaros skausmus ar regos nuovargį, bet ir pagerinti bendrą gyvenimo kokybę bei darbingumą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.