Lietuvoje veikia keturios nemokamos vėžio prevencijos programos, tačiau jų pasiekiamumas ir gyventojų aktyvumas vis dar išlieka žemas. Ypač aktualu yra storosios žarnos vėžio prevencinė programa, kurią pagal amžių turėtų naudotis daugiau nei pusė gyventojų. Vis dėlto, mažiau nei pusė tų, kam ši programa yra skirta, juo pasinaudoja. Rizikos veiksniams mažinti ir ankstyvai ligos diagnostikai išlieka itin svarbi prevencinė patikra, tačiau daugelį atgraso baimės, klaidingi įsitikinimai bei nepilnas informuotumas.
Skaista pasakoja, kaip ilgai teko įkalbinėti savo vyrą Nerijų atlikti prevencinį tyrimą dėl storosios žarnos vėžio. Nerijus, nors ir neprieštaravo, bandė vis išsisukti nuo šios temos ir netgi svarstė išvykti į užsienį dirbti, kad tik išvengtų tyrimų. Galiausiai paskatinta žmonos jis atliko slapto kraujo išmatose testą, kuris buvo teigiamas ir buvo paskirta kolonoskopija. Kolonoskopijos metu Nerijaus žarnyne jokių pakitimų nebuvo aptikta, o pats tyrimas buvo atliktas su nejautra, todėl praėjo be jokio diskomforto. Ši patirtis pakeitė Nerijaus požiūrį – jis ne tik pats dabar yra už tai, kad reikia profilaktiškai tirtis, bet ir savo draugams rekomenduoja nevengti prevencijos.
Baimės ir klaidingų įsitikinimų įtaka prevencinių tyrimų vengimui
Nacionalinio vėžio instituto psichologė Gertrūda Klimavičiūtė atkreipia dėmesį į psichologines priežastis, kurios stabdo gyventojus nuo prevencinių programų naudojimosi. Pasak jos, viena pagrindinių problemų yra nepakankama informacijos sklaida apie programų naudą ir prieinamumą. Be to, gyventojai dažnai linkę manyti, jog profilaktiniai tyrimai neapsaugos jų nuo onkologinių ligų, o atvirkščiai – gali sugadinti gyvenimą, nes vertinami kaip galimybė aptikti ligą, kurią reikės gydyti.
Dar viena klaidinga nuomonė – vėžys yra vyresnio amžiaus liga, todėl jauni arba žmonės be simptomų jaučiasi saugūs ir mano, kad jiems šios prevencinės priemonės nėra būtinos.
Taip pat nemažai gyventojų mano, kad jei šeimoje nėra sirgusiųjų onkologine liga, ir jų rizika yra nedidelė, kas lemia nepakankamą susirūpinimą.
Psichologė įvardija ir kitus veiksnius, kurie lemia vengimą: socialiniai ir emociniai sunkumai, stresas prieš patikras, baimė išgirsti neigiamą diagnozę, gėdos jausmas apnuoginti savo kūną ir intymias kūno vietas. Net vyrai, atrodo stiprūs ir drąsūs, neretai jaučia nemalonius jausmus susijusius su kolonoskopijos tyrimu ar kitomis procedūromis, kurios reikalauja fiziologinio intymumo. Be to, neigiamos ankstesnės gydytojų patirtys gali formuoti neigiamą požiūrį į medicinos įstaigas ir apsunkinti sprendimą tirtis profilaktiškai.
Prevencinių programų svarba ir rizikos veiksniai
Storosios žarnos vėžio prevencinė programa Lietuvoje skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų, kuriems kas dvejus metus yra rekomenduojamas slapto kraujo išmatose testas. Jei rezultatas yra teigiamas, atliekama kolonoskopija. Kaip paaiškina Nacionalinio vėžio instituto gydytojas chirurgas doc. dr. Audrius Dulskas, teigiamas testas nebūtinai reiškia vėžį – tik apie 5-6 proc. tokiais atvejais diagnozuojamas onkologinis susirgimas. Daugeliu atvejų randami gerybiniai pakitimai, pavyzdžiui, polipai, kurie pašalinami ankstyvoje stadijoje.
Kolonoskopija yra patikimas tyrimas, kuris leidžia apžiūrėti visą storąją žarną bei trumpą plonosios žarnos dalį. Procedūra dažnai atliekama su nejautra, todėl pacientai nepatiria didelio diskomforto, o atradus pakitimus – galima juos nedelsiant pašalinti arba paimti biopsijas tolimesniam tyrimui.
Medicininiai duomenys rodo, kad prevencinės programos efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo dalyvavimo lygio. Deja, šiandien Lietuvoje storosios žarnos vėžio prevencinės programos dalyvių skaičius nesiekia net 50 proc. to amžiaus grupėje, kuri jai priklauso, todėl norimų rezultatų pasiekti sunku.
Sveikos gyvensenos reikšmė mažinant vėžio riziką
Gydytojas doc. dr. A. Dulskas pabrėžia, jog vien tik prevencinės programos neužtikrina visiškos apsaugos, todėl labai svarbu aktyviai mažinti rizikos veiksnius. Tai yra žalingų įpročių – rūkymo, alkoholio vartojimo – atsisakymas, reguliarus fizinis aktyvumas, normalus kūno svoris ir subalansuota mityba, ypač ribojant raudonos termiškai apdorotos mėsos – svarbiausio rizikos veiksnio – kiekį.
Pažymėtina, kad šiuolaikiniai moksliniai tyrimai leidžia daryti prielaidą apie aspirino galimą naudą mažinant storosios žarnos vėžio riziką, tačiau šio preparato vartojimą būtina derinti su gydytoju, atsižvelgiant į individualias rizikas. Vis dėlto sveikos gyvensenos propagavimas, kuris turėtų prasidėti nuo vaikystės, yra pamatinis veiksnys gerinant visuomenės sveikatą.
Baigiamoji mintis
Psichologė ir medicinos specialistai ragina nebijoti ruoštis ir dalyvauti prevenciniuose sveikatos tikrinimuose. Nors baimė išgirsti neigiamą diagnozę yra natūrali, tačiau šiai baimei užleisti vietą gali tik racionalus supratimas, jog ankstyva ligos diagnostika gerokai pagerina gydymo sėkmės galimybes ir sumažina komplikacijų riziką. Be to, žinojimas apie sveikatą leidžia laiku imtis priemonių ir ramiau planuoti ateitį, o taip pat sumažina netikrumo ir nerimo naštą ne tik asmeniui, bet ir jo aplinkai.
Prevencinės programos išlieka efektyviausia priemone kovoti su viena dažniausių ir pavojingiausių ligų rūšių. Kiekvienas žmogus turi galimybę savo sveikatos klausimus spręsti atsakingai – tyrimai, tinkamas gydymas ir sveika gyvensena yra raktas į ilgesnį, kokybiškesnį gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.