Visi esame girdėję patarimą „gerkite daugiau vandens“. Tačiau ką iš tiesų sako moksliniai tyrimai apie tai, kaip vandens vartojimo pokyčiai veikia mūsų nuotaiką ir ar svarbu, kiek mes įprastai išgeriam vandens? Į šį klausimą atsako svarbus, recenzuojamas tyrimas, paskelbtas žurnale PLOS ONE 2014 metais, kurio autoriai Pross ir kolegos pateikė svarbius rezultatus, išplečiančius mūsų supratimą apie individualų požiūrį į vandens suvartojimą.
Kas yra „daug“ ir „mažai“ geriantys žmonės?
Tyrėjai suskirstė dalyvius į dvi grupes: įprastinius didelės vandens apimties gėrėjus (vadinamus HIGH) – tų, kurie per dieną išgeria bent 2 litrus vandens, ir mažos apimties gėrėjus (vadinamus LOW), vartojančius mažiau nei 1,2 litro. Tai nėra ekstremalios ribos, o gan įprasti vartojimo įpročiai, pasitaikantys visuomenėje.
Pradiniame dviejų dienų laikotarpyje HIGH grupė vidutiniškai suvartojo 2,5 litro vandens per dieną, o LOW grupė – apie 1 litrą. Vėliau, trijų dienų intervencijos metu, HIGH grupės dalyviams buvo apribotas vandens vartojimas iki 1 litro per dieną, tuo metu LOW grupės atstovams jo kiekis pakilo iki 2,5 litro. Nuotaikai matuoti naudoti keli pripažinti emocinių būsenų vertinimo skalės, tokios kaip Bond & Lader vizualinė analoginė skalė, Nuotaikos profilis (POMS), Karolinskos mieguistumo skalė bei troškulio ir emocijų vertinimo skalė.
Ką rodo vandens vartojimo mažinimas didelės apimties gėrėjams?
Rezultatai HIGH grupėje buvo pastebimi ir reikšmingi. Apribojus vandens vartojimą, dalyviai suvokė reikšmingą troškulio padidėjimą, o kartu sumažėjo pasitenkinimas, ramybė, teigiamos emocijos ir energingumas. Tai nebuvo tik fizinio diskomforto atspindys – keitėsi ir emocinė būsena, ir ji blogėjo.
Tyrimo autoriai tiekė šiuos rezultatus kaip pateisinamus vadovaujantis ankstesniais tyrimais, rodančiais, kad dehidratacija neigiamai veikia emocijas, ypač susijusias su miego ir budrumo režimais. Šie rezultatai patvirtino, kad sumažinus įprastinį vandens suvartojimą, jaučiamas ne tik fizinis išsekimas, bet ir emocinė sveikata nusmuksta.
Kokį poveikį vandens kiekio padidinimas turi mažai geriančiai grupei?
LOW grupės tyrimo rezultatai rodo pozityvią tendenciją. Padidinus vandens suvartojimą, šios grupės dalyviai jautėsi mažiau pavargę, sumažėjo painiavos ir troškulio pojūtis, taip pat juntama mažesnė mieguistumo tendencija. Tai reiškia, kad net ir nedidelis vandens kiekio padidinimas gali palengvinti kasdienę nuotaiką, pagerinti budrumą ir mąstymo aiškumą žmonėms, kurie įprastai geria mažai skysčių.
Ši išvada atitiko mokslininkų išankstines hipotezes, kad didesnis vandens vartojimas sustiprina budrumą ir laimės pojūtį, patvirtinant ankstesnius duomenis tiek su suaugusiais, tiek su vaikais.
Platesnis kontekstas: kodėl vanduo veikia nuotaiką?
Šis tyrimas nėra vienintelis. Daugelis mokslinių darbų parodė, kad hidratacijos būsena glaudžiai susijusi su protine ir emocine funkcija. Esant daugiau nei 2% kūno svorio praradimui dėl dehidratacijos, dažnai pastebimas nuotaikos pablogėjimas, didesnis nuovargis ir mažesnis budrumas, nors poveikis pažinimo funkcijoms skiriasi priklausomai nuo tyrimų.
Šiuo metu žinoma, jog tam tikros pažinimo sritys ir nuotaikos rodikliai teigiamai veikiami vandens vartojimo, o nervų sistemos veikla smegenų srityse, susijusiose su dėmesiu ir vykdomosiomis funkcijomis, didėja esant lengvai dehidratacijai. Tai reiškia, kad smegenys dirba sunkiau, siekdamos palaikyti normalią funkciją trūkstant vandens.
Svarbiausios išvados: hidracija turi būti asmeniškai pritaikyta
Vienas iš esminių šio tyrimo atskleidimų – rekomendacijos dėl vandens vartojimo turėtų būti individualizuotos. Rezultatai aiškiai rodo, kad vandens kiekio padidinimas ar sumažinimas turi skirtingą poveikį nuotaikai priklausomai nuo to, kiek asmuo yra įpratęs gerti.
Trumpai tariant, jei žmogus įprastai geria daug vandens, net ir nedidelis jo sumažinimas gali neigiamai paveikti nuotaiką. Tuo tarpu tie, kurie įpratę vartoti mažai skysčių, padidina savo savijautą paprasčiausiu vandens kiekio padidinimu, mažindami protinę miglą ir nuovargį.
Šie rezultatai ypač svarbūs ne tik jaunimo, bet ir vyresnio amžiaus žmonių sveikatai, kuriems svarbu reguliuoti skysčių vartojimą siekiant išlaikyti gerą emocinę ir kognityvinę būklę.
Išvados
Mokslas apie hidrataciją ir nuotaiką vis dar vystosi, tačiau esami duomenys aiškiai rodo, kad vandens vartojimas formuoja mūsų savijautą, o poveikis priklauso nuo įpročių. Nesvarbu, ar esate žmogus, kuriam trūkstant vandens nuotaika prastėja, ar tas, kuris neatpažinoutejo nuo per mažo vandens vartojimo sąlygotos protinės nuovargio – vandens stiklinė gali turėti labai reikšmingą poveikį jūsų gerovei. Kitą kartą pajutę dirglumą, sumišimą ar nuovargį, pagalvokite, kada paskutinį kartą gėrėte vandenį.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.