Kraujo krešėjimas – tai svarbi organizmo apsauginė reakcija, užtikrinanti, kad nuo menkiausio sužeidimo žmogus nenukraujuotų. Tačiau kraujo krešulio susidarymas kraujagyslėje, vadinamas tromboze, gali būti pavojingas sveikatai ir net gyvybei. Trombas gali sulėtinti ar visiškai užblokuoti kraujo tekėjimą arba nukeliauti į svarbias kūno vietas, tokias kaip plaučiai, sukeldamas grėsmingą būklę – plaučių emboliją.
46 metų klinikinę patirtį turintis vidaus ligų gydytojas profesorius Virginijus Šapoka, kuris taip pat parašė daktaro disertaciją apie trombozę, pasakoja, jog sovietmečio pabaigoje dažnai susidurdavo su vadinamaisiais „pijokais“, kurių būta daug. „Tais laikais gatvėse surinkdavo po 10–15 girtuoklių, juos veždavo į ligoninę skrandžio praplovimui, o vėliau – į išblaivinimo skyrių“, – prisimena gydytojas. Šiandien tokio reiškinio jau beveik nebėra, nors po švenčių vis dar pasitaiko gulinėjančių neblaivių žmonių.
Profesorius aiškina, kad alkoholio poveikis kraujo krešėjimui yra dvejopas. Nedidelės jo dozės turi tam tikrą apsauginį poveikį – jos neleidžia trombocitams prilipti ir taip formuoti krešulių. Tačiau negalima šios savybės interpretuoti kaip leidimo laisvai vartoti alkoholį: „Negalima žmonėms sakyti: „Pirmyn, išgerkite!“. Alkoholis turi būti vartojamas labai saikingai.“
Ilgalaikis ir gausus alkoholio vartojimas priešingai – skatina kraujagyslių užsikimšimą. Remiantis tyrimais, maždaug dvi savaitės po gausaus alkoholio vartojimo episodo padidėja trombozės rizika. Todėl, jeigu žmogus negali visiškai atsisakyti alkoholio, geriau jį vartoti saikingai ir vengti išgertuvių propagavimo.
Kaip susidaro kraujo krešulys?
Profesorius paaiškina, kad kraujo krešuliai susidaro įvairiomis sąlygomis, pavyzdžiui, kai organizmo skysčių kiekis sumažėja, o žmogus gausiai prakaituoja ar geria nepakankamai skysčių. Taip kraujas tampa tirštesnis, o krešulių tikimybė didesnė. Sutrikimus kraujodaros procese taip pat gali sukelti ligos, pavyzdžiui, policitemija, kai organizme gaminama per daug raudonųjų kraujo kūnelių, kartu didėja ir baltųjų kraujo kūnelių bei trombocitų skaičius.
Kraujotaka organizme suskirstyta į arterinę ir veninę sistemas, kuriose kraujo tėkmės greitis skiriasi: arterinėje kraujas teka greitai, o veninėje – vangiai, ypač kylant į viršų. Veninę kraujo tėkmę palengvina kojų raumenys ir vožtuvai, kurie neleidžia kraujui grįžti atgal. Todėl ilgos kelionės metu rekomenduojama atsistoti ir pavaikščioti, kad išvengti kraujo sąstovio kojose, kuris gali sukelti krešulių susidarymą.
Vienas pagrindinių krešulio susidarymo rizikos veiksnių yra kraujagyslių sienelių pažeidimai. Tromboziniai procesai prasideda, kai trombocitai bando „užlopyti“ arterijos endotelio pažeidimus, prilipdami prie jų, o greta prikimba kiti trombocitai ir kraujo elementai sudaro krešulį. Jei krešulys atitrūksta, jis gali nukeliauti į plaučius, todėl plaučių embolija yra labai pavojinga.
Trombozės priežastys ir siejimas su vėžiu
Gydytojas taip pat pabrėžia, kad kraujo krešulių susidarymas kartais gali būti pirmasis vėžinių susirgimų požymis. Onkologiniai procesai, ypač sergant kasos, skrandžio, smegenų, plaučių, gimdos, kiaušidžių, inkstų ir kraujo ligomis, žymiai didina trombozės riziką.
Kartais trombozė pasitaiko net jauniems žmonėms – tai gali būti susiję su genetiniais defektais antikoaguliacinėje sistemoje, kuri paprastai stabdo kraujo krešėjimą. Tokiais atvejais gali atsirasti netradicinės trombozės lokalizacijos, pavyzdžiui, žarnų kraujagyslėse, ir gali tekti net dalį žarnų pašalinti chirurginiu būdu.
Kraujas ir jo tirštumas
Vizualiai įvertinti kraujo tirštumą yra sunku, nes veninis kraujas yra tamsesnis dėl mažesnio deguonies kiekio. Kraujo tirštumą parodo tyrimas – hematokritas, kuris rodo plazmos kiekį kraujyje. Gydytojas paaiškina, kad arterinis kraujas paprastai išteka iš giliau esančių žaizdų ir yra ryškiai raudonas, o veninis pasirodo paviršinėse žaizdose ir yra tamsesnis. Kraujavimo iš arterijos suvaldymas yra daug sudėtingesnis ir pavojingesnis.
Rūkymo, mitybos ir fizinio aktyvumo vaidmuo
V. Šapoka įspėja, kad rūkymas yra daugelio ligų, tokių kaip plaučių vėžys, lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) bei aterosklerozė, rizikos veiksnys. Ypač kenčia kojų arterijos, todėl ilgamečiai rūkoriai dažnai jaučia skausmus blauzdose eidami greitai, kas rodo atsirandantį kraujotakos sutrikimą. Be to, rūkantieji dažniau patiria insultus ir miokardo infarktus.
Profesorius pabrėžia sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo svarbą: „Valgyti galima praktiškai viską, svarbūs yra suvartojami kiekiai. Dažnai žmonės skundžiasi, kad nekrenta svoris, nors atsisako kai kurių produktų – tai dažnai dėl per didelio suvartojamų kalorijų kiekio. Metabolizmas su amžiumi lėtėja, todėl kalorijų perteklius lieka kaip papildomas svoris.“
Apibendrinant, alkoholio vartojimas turi būti labai saikingas, ypač tiems, kurie nori sumažinti trombozės riziką. Tinkama gyvensena, reguliarus fizinis aktyvumas, nerūkymas ir subalansuota mityba padeda palaikyti sveiką kraujo krešumą ir sumažinti pavojingų sveikatos sutrikimų tikimybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.