Šaltuoju metų laiku daugelis žmonių susiduria su peršalimo ir kvėpavimo takų ligomis, kurios dažniausiai būna lengvos ir greitai praeina. Vis dėlto net menkiausi simptomai neturėtų būti ignoruojami, nes jie gali signalizuoti rimtesnių sveikatos sutrikimų – pavyzdžiui, plaučių uždegimo – vystymąsi. Kauno „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Giedrė Viganauskienė atkreipia dėmesį, kad virusinės ar bakterinės infekcijos kvėpavimo takuose gali komplikuotis ir sukelti pneumoniją, kuri dažnai reikalauja rimto gydymo.
Peršalimo simptomai pasireiškia įvairiai: nuo nosies užgulimo ir slogos iki čiaudulio, kosulio, gerklės skausmo, galvos, sąnarių skausmų ir bendro organizmo silpnumo. Taip pat gali būti mažai pakilusi temperatūra, kuri signalizuoja, kad virusas veikia kvėpavimo sistemą. Virusai pažeidžia kvėpavimo takų epitelį, dėl ko padidėja gleivių gamyba nosiaryklėje, jos mikroorganizmai keičiasi ir ima dominuoti tam tikri bakterijų patogenai, kurie gali sukelti plaučių uždegimą. Šios bakterijos nusileidžia į apatinius kvėpavimo takus, kur daugindamosi sukelia uždegimą. Tokiu būdu sutrinka deguonies pernešimas į kraują, ir žmogaus organizmui pradeda trūkti gyvybiškai svarbaus deguonies.
Kaip atpažinti plaučių uždegimą?
Peršalimo simptomai dažniausiai trunka nuo vienos iki dviejų savaičių, tačiau kai liga komplikuojasi plaučių uždegimu, simptomai tampa ūmūs ir ryškūs. Tokiais atvejais atsiranda stiprus kosulys, skrepliavimas, skausmas krūtinės ląstos srityje, dusulys, kvėpavimo dažnio padidėjimas bei aukšta temperatūra. Vyresniems žmonėms dažnai pasireiškia sumišimas ar sąmonės sutrikimai. Jei temperatūra išlieka aukšta ilgiau nei penkias dienas, o savijauta blogėja, būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Įdomu tai, kad silpnos imuninės sistemos asmenims dėl uždegimo temperatūra gali ir nepakilti, kas dažnai klaidina tiek pacientus, tiek gydytojus.
Todėl diagnozė ir gydymas yra grindžiami ne tik temperatūra, bet ir kitais požymiais bei papildomais tyrimais, tokiomis kaip kraujo tyrimai ir krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka. Gydymui pradėti labai svarbu laiku – ankstyvas diagnozavimas padeda išvengti rimtų komplikacijų.
Kam kyla didesnė rizika?
Plaučių uždegimas yra viena dažniausių užkrėstinių ligų, kurios ypač pavojingos yra vaikams iki penkerių metų bei vyresniems nei 65 metų žmonėms. Taip pat didesnė rizika išsivystyti šiai ligai kamuoja pacientus, sergančius lėtinėmis širdies, kraujotakos, kvėpavimo takų, inkstų ligomis ar turinčius susilpnėjusią imuninę sistemą dėl piktybinių navikų. Be to, svarbų vaidmenį vaidina ir rūkymas, kuris neigiamai veikia organizmo apsauginius mechanizmus.
Siekiant apsisaugoti nuo plaučių uždegimo, svarbi prevencinė priemonė yra skiepai nuo pneumokokinės infekcijos. Šie skiepai yra įtraukti į Nacionalinę imunoprofilaktikos programą, nemokamai skiriami vaikams ir rizikos grupėms priklausantiems pacientams, o nuo 2023 metų – ir visiems 75 metų ir vyresniems asmenims.
Gydymo svarba ir rekomendacijos
Plaučių uždegimo gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir paciento būklės. Dažnai skiriami antibiotikai, vaistai, lengvinantys kosulį ir kvėpavimo takų spazmus, taip pat rekomenduojamas poilsis ir imunitetą stiprinančių vitaminų vartojimas. Nepamirštinas ir gausus šiltų skysčių vartojimas bei patalpų vėdinimas, naudinga drėkinti orą namuose. Taip pat svarbu nesiimti per didelių fizinių krūvių, kad organizmas galėtų efektyviai kovoti su infekcija.
Negydomas plaučių uždegimas gali sukelti rimtų komplikacijų, nuo kvėpavimo funkcijos nepakankamumo iki plaučių absceso susidarymo ar net sepsio – gyvybei pavojingos sisteminės infekcijos, kai kraujospūdis kritiškai krenta, o vidaus organai nebeatlieka savo funkcijų. Todėl svarbu laiku kreiptis pagalbos į gydytoją ir laikytis paskirtų gydymo rekomendacijų.
Kaip pasirūpinti savimi sergant?
Siekiant palengvinti peršalimo simptomus ir sumažinti komplikacijų riziką, būtina laikytis kelių paprastų, bet svarbių taisyklių. Rekomenduojama gerti daug šiltų skysčių, dažnai vėdinti patalpas, naudoti oro drėkintuvus, kad nesutriktų kvėpavimas, o taip pat laikytis poilsio režimo ir vartoti vitaminus, tokius kaip vitaminas C, D bei cinkas. Mityboje verta savarankiškai praturtėti antioksidantų gausiais vaisiais ir daržovėmis, kurie padės stiprinti imunitetą.
Taip pat svarbu laikytis higienos principų – kosint ar čiaudint užsidengti burną ir nosį, naudoti vienkartines nosinaites, kurias iš karto išmesti, dažnai plauti rankas su muilu ir vengti kontakto su kitais žmonėmis, kad nesukeltume infekcijos plitimo. Tokie paprasti veiksmai labai svarbūs siekiant išlaikyti savo ir aplinkinių sveikatą šaltuoju metų laiku.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.