Lietuvos laukų ir patvorių augalas, dažnai laikomas paprasta piktžole, iš tiesų gali turėti svarbių naudingų savybių žmogaus organizmui. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai nustatė, kad kvapioji aniužė – augalas, kurį daugelis mūsų regėjo kaip nepageidaujamą natūralios gamtos dalį, pasižymi išskirtinėmis gydomosiomis savybėmis. Tyrimai parodė, jog jos preparatai gerina kraujotaką, plečia kraujagysles, mažina kraujo spaudimą bei padeda normalizuoti širdies ritmą.
„Šiandien galime teigti, kad kvapioji aniužė turi antiaritminį poveikį. Tai buvo patentuota Amerikoje, Japonijoje ir neseniai gavome vieningą Europos patentą“, – pažymėjo LSMU Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vedėja, profesorė Jurga Bernatonienė laidoje „Sveikatos laikas“.
Įdomu, kad mokslininkė į šį augalą iš pradžių žiūrėjo skeptiškai, nes dažnai matė jį kaip varginančią piktžolę savo sodybos aplinkoje. Tačiau smalsumas paskatino ją gilintis į augalo savybes ir sudaryti tyrimų komandą. Šitaip, per keletą metų nuoseklaus darbo, kvapioji aniužė buvo pervadinta „augalų karaliene“ dėl savo gausybės farmakologinių efektų.
Kvapiosios aniužės poveikis širdies ligoms
Vienas svarbiausių atradimų – augalo ekstraktas plečia kraujagysles, mažindamas kraujo spaudimą, o taip pat veikia kaip antiaritminis preparatas, reguliuojantis širdies plakimo dažnį. Laboratorinių tyrimų metu, vadovaujant habilituotam mokslų daktarui Jonui Jurevičiui, buvo ištirtas ekstrakto poveikis izoliuotai triušio širdžiai. Širdis, maitinama specialiu tirpalu, kelias valandas išlaikė natūralų elektrinį aktyvumą, todėl buvo galima detaliai stebėti preparato poveikį širdies ląstelių jonų kanalams, kurie reguliuoja širdies ritmą.
Širdies elektriniai impulsai generuojami jonų judėjimu per ląstelių membraną – svarbiausi jonai yra natrio, kalio ir kalcio jonai. Anti-aritminiai vaistai dažnai skirstomi pagal jonų kanalų blokavimą. Tyrimai parodė, kad kvapiosios aniužės veikliosios medžiagos priklauso pirmos klasės antiaritminių preparatų grupei – natrio kanalų blokatoriams. Tai reiškia, kad augalo ekstraktas gali veiksmingai reguliuoti širdies elektrinį aktyvumą bei pašalinti patologinius ritmus.
Kelias nuo mokslinių tyrimų iki vaistinėse parduodamų preparatų
Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad nors kvapiosios aniužės ekstraktų potencialas didžiulis, iki kol šie preparatai pasieks vaistinių lentynas, laukia dar ilgas ir kruopštus tyrimų etapas. Svarbu ne tik nustatyti veiksmingumą, bet ir užtikrinti preparatų kokybę bei saugumą. Šiuo metu tyrimų komanda intensyviai dirba, kad sukurtų patentuotas ištraukas, kurios būtų ne tik efektyvios, bet ir pagamintos laikantis griežtų kokybės standartų.
„Labai svarbu, kur gaminamas augalinis preparatas. Kokybiškos žaliavos ir atidžiai kontroliuojama cheminė sudėtis užtikrina, kad natūralus vaistas bus veiksmingas ir turės kur kas mažiau šalutinio poveikio nei cheminiai preparatai“, – akcentavo profesorė J. Bernatonienė.
Kitos kvapiosios aniužės savybės ir perspektyvos
Be kraujospūdį mažinančio poveikio, mokslininkai taip pat tiria kvapiosios aniužės galimą priešvėžinį veikimą. Ankstyvieji tyrimai rodo teigiamus rezultatus, tačiau tam, kad šios savybės būtų įrodyta ir pritaikyta praktikoje, reikalingi detalūs ir ilgalaikiai moksliniai tyrimai.
Šis unikalus augalas, iš pradžių netrukęs žmogaus aplinkai, pamažu požiūrio dėka tampa vertinga gamtos dovana kovai su širdies ligomis ir galimai kitomis rimtomis sveikatos problemomis. Kvapiosios aniužės tyrimai ir ateities perspektyvos atveria naujas galimybes natūralios medicinos srityje ir gali tapti svarbiu papildomu šaltiniu sveikatos stiprinimui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.