Apie ką pirmiausia pagalvojate išgirdę siūlymą duoti kraujo? Tai ne tik paprastas, bet ir kilnus žingsnis, galintis išgelbėti gyvybę. Kraujo donorystė padeda ne tik nelaimės aukoms ar operuojamiems pacientams, bet vertingą naudą gali suteikti ir patiems donorams. Nacionalinio kraujo centro gydytoja Rasa Lembergienė pabrėžia, kad reguliarus kraujo davimas yra tarsi nuolatinė sveikatos patikra.
Kraujo donorystė kaip reguliari sveikatos kontrolė
Prieš kiekvieną kraujo paėmimą donorui atliekami svarbūs kraujo tyrimai, pirmiausia tikrinamas hemoglobino kiekis. Jei jis per mažas, žmogus ne tik negali duoti kraujo, bet ir gauna rekomendacijas, kaip pagerinti savo sveikatą. Gydytoja R. Lembergienė aiškina, kad rekomenduojama koreguoti mitybą ir užtikrinti reikiamų maisto medžiagų vartojimą, kad hemoglobino lygis atsistatytų.
Po kraujo davimo, ypatingas dėmesys skiriamas kraujo patikrai Nacionalinio kraujo centro laboratorijoje. Kraujo mėginiai ištyrinėjami dėl šešių pavojingų krauju plintančių infekcijų: hepatito A, B ir C, parvoviruso B19, ŽIV infekcijos ir sifilio. Daugelis žmonių net neįtaria, kad gali būti užsikrėtę viena iš šių ligų, nes simptomai gali būti paslėpti ir nepastebimi ilgą laiką. Donorystė suteikia galimybę šias ligas aptikti anksti, o gavus teisingą konsultaciją – pradėti gydymą laiku ir išvengti komplikacijų.
Donorystės svarba patiems donorams: tikroji vertė
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja Raminta Vilkevičienė pasidalijo savo patirtimi. Ilgą laiką gyvendama sveikai, ji ryžosi tapti kraujo donore, tačiau hemoglobino kiekis pirmą kartą buvo per žemas. Po metų gydytoja sužinojo turinti kraujo vėžį. Per gydymą jai teko gauti daugybę kraujo perpylimų ir atlikti keletą kaulų čiulpų transplantacijų. Ši patirtis tik sustiprino jos įsitikinimą kraujo donorystės svarba – tiek padedant kitiems, tiek pačiai sau.
Kraujo donorystė ir organizmo atsakas
Anksčiau vyravęs mitas, kad kraują galima reguliariai nuleisti gydymo tikslais, yra klaidingas.
Pasak R. Lembergienės, kaulų čiulpai nuolat gamina raudonuosius kraujo kūnelius ir šis procesas yra nuoseklus bei natūralus kiekvieno sveiko žmogaus organizme. Donorystė gali paskatinti šį procesą ir sustiprinti organizmo atsaką į kraujo netekimą. Reguliariai duodant kraują, kaulų čiulpai greičiau reaguoja į svarbius iššūkius, pvz., gausų nukraujavimą, todėl tam tikra prasme donorai turi sveikesnę kraujo gamybos funkciją.
Donorystės teigiamos emocinės ir socialinės naudos
Nors moksliškai neįrodyta, daugelis donorų teigia jaučiantys energijos antplūdį ir lengvumą po kraujo paaukojimo. Rasa Lembergienė pabrėžia, kad tai greičiausiai susiję su savidrausme ir vidiniu pasitenkinimu, kuris kyla žinant, jog padarei svarbų, gelbstintį darbą. Tai ne tik fizinė procedūra, bet ir kilnus poelgis, turintis didžiulį moralinį ir socialinį svorį tiek donorams, tiek pacientams.
Donorystės svarba žiemos ir švenčių metu
Žiemos laikotarpis dažnai sumažina reguliarių donorų skaičių dėl šventinių rūpesčių, kelionių ar ligų. Tuo tarpu šaltuoju metų laiku padaugėja nelaimingų atsitikimų, gripas ir kitos virusinės infekcijos praretina kraujo atsargas. Todėl šiuo metų laiku donorystė tampa ypač reikalinga. Kraujo paaukoti galima Nacionalinio kraujo centro padaliniuose įvairiuose miestuose, taip pat viešųjų akcijų metu ar specialiose vietose, kaip Vilniaus prekybos centre CUP. Tai – puiki galimybė tiek padėti kitiems, tiek pasitikrinti savo sveikatą, ypač svarbu atkreipti dėmesį į šią galimybę prieš gražiausias metų šventes.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.