Nors Lietuvoje veikia storosios žarnos vėžio prevencinė programa, daugelis gyventojų vis dar vengia tikrintis tol, kol pasireiškia ryškūs simptomai. Specialistai nuolat pabrėžia, kad ankstyva diagnostika gali išgelbėti gyvybę, tačiau kolonoskopijos baimė, ilgos eilės ir laiko stoka skatina atidėti arba visiškai atsisakyti tyrimų. Dėl to naujos Amerikos vėžio draugijos rekomendacijos, leidžiančios kaip alternatyvą svarstyti kraujo tyrimus, sulaukė didelio susidomėjimo.
Kuo pasižymi naujieji kraujo tyrimai?
Nauji kraujo tyrimai, kurie pristatomi kaip alternatyva tradicinei kolonoskopijai ar išmatų tyrimams, dažniausiai ieško navikinių žymenų: kraujyje aptinkamų DNR fragmentų, specifinių metilinimo pokyčių arba kitų biomarkerių, susijusių su ankstyvaisiais vėžio požymiais. Tokie testai yra mažiau invaziniai, nereikalauja specialios paruošos ir neretai yra patrauklesni tiems, kurie vengia endoskopinių procedūrų. Dėl to gali padidėti patikros išeinamumas tarp gyventojų, kurie anksčiau atsisakydavo tyrimų dėl baimės ar nepatogumų.
Privalumai ir ribotumai
Privalumai yra aiškūs: patogumas, greitis ir mažiau invazinis metodas. Tačiau svarbu pabrėžti ir ribotumus. Kraujo tyrimai šiuo metu negali visiškai pakeisti kolonoskopijos diagnostikos galimybių — jie gali būti naudingas pirminis žingsnis arba pasirinkimas tiems, kurie kategoriškai atsisako endoskopijos. Teigiamas kraujo tyrimo rezultatas paprastai reikalauja patikros ir papildomų tyrimų, dažniausiai kolonoskopijos, kad būtų nustatyta tiksli priežastis. Be to, jokio tyrimo tikslumas nėra 100 proc.: gali pasitaikyti klaidingai neigiamų arba klaidingai teigiamų rezultatų.
Ką tai reiškia Lietuvos gyventojams?
Lietuvoje veikiančios prevencinės programos ir gydymo grandinės turi savo tvarką, tačiau naujos tarptautinės rekomendacijos gali paskatinti diskusijas apie patikros galimybių išplėtimą. Svarbu, kad žmonės nepriimtų neapgalvotų sprendimų: jei kraujo tyrimas prieinamas ir žmogus jį pasirenka, reikėtų aptarti rezultatus su šeimos gydytoju ir laikytis tolesnių nurodymų. Prevencijos specialistai primena, jog daugelyje šalių rekomenduojama pradėti skriningą nuo maždaug 45–50 metų, tačiau konkretus amžius ir tyrimo dažnis turi būti derinami su gydytoju, atsižvelgiant į asmeninę riziką ir šeimos anamnezę.
Apibendrinant: kraujo tyrimai gali būti naudinga papildoma priemonė didinant patikros prieinamumą ir mažinant baimę, bet jie neturėtų visiškai pakeisti įrodymais pagrįstų diagnostikos metodų. Diskusija tarp sveikatos institucijų ir gydytojų apie naujų metodų įtraukimą į nacionalines programas yra reikalinga, o asmeniniam sprendimui visada verta pasitarti su specialistu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.