Mikroplastikai – nematomi, bet vis dažniau aptariami šiuolaikinės aplinkos ir sveikatos iššūkiai. Tai itin smulkūs plastiko fragmentai, kurių dydis mažesnis nei 5 milimetrai, tačiau jų poveikis gali būti kur kas didesnis, nei leidžia manyti jų mastelis. Mokslininkai mikroplastikų aptinka ore, geriamajame vandenyje, maiste ir net žmogaus organizme. Nors tyrimai dar vyksta, jau dabar keliami klausimai dėl galimo jų ryšio su uždegiminiais procesais, hormonų veiklos sutrikimais ir ilgalaike organizmo apkrova.
Kas yra mikroplastikai?
Mikroplastikai susidaro yrant didesniems plastiko gaminiams arba yra gaminami sąmoningai – pavyzdžiui, naudojami kosmetikoje kaip šveičiančios dalelės. Dėl savo mažo dydžio jie lengvai pasklinda aplinkoje ir tampa sunkiai pašalinami tiek iš ekosistemų, tiek iš žmogaus kasdienės aplinkos.
Jų randama:
- vandens telkiniuose,
- dirvožemyje,
- ore,
- maisto produktuose,
- buityje naudojamuose gaminiuose.
Kaip mikroplastikai patenka į mūsų organizmą?
Mikroplastikų poveikis susijęs su tuo, kad jie gali patekti į kūną keliais skirtingais keliais.
1) Per maistą ir gėrimus
Tyrimuose plastiko dalelių aptikta:
- buteliuose išpilstytame vandenyje,
- jūros gėrybėse,
- druskoje,
- kai kuriuose vaisiuose ir daržovėse.
Pakuotės, laikymo sąlygos ir aplinkos tarša prisideda prie šio užterštumo.
2) Per orą
Mikroplastikai gali sklandyti ore, ypač patalpose, kur gausu:
- sintetinių audinių,
- kilimų,
- plastikinių paviršių,
- buitinių dulkių.
Įkvėpus jie gali patekti į kvėpavimo takus.
3) Per kontaktą su oda
Kai kurios kosmetikos ar higienos priemonės (ypač senesnės sudėties šveitikliai, dantų pastos) gali turėti mikroplastikų, kurie liečiasi su oda ar gleivinėmis.
Dėl itin mažo dydžio dalis mikroplastikų gali patekti į audinius ar kraujotaką, todėl jų pašalinimas iš organizmo sudėtingas.
Kokį poveikį mikroplastikai gali daryti sveikatai?
Ilgalaikis poveikis vis dar aktyviai tiriamas, tačiau mokslinėje literatūroje jau aptariamos galimos rizikos kryptys.
Galimos pasekmės:
- Uždegiminiai procesai. Organizmas gali reaguoti į mikroplastikus kaip į svetimkūnius, sukeldamas audinių dirginimą.
- Hormonų sistemos trikdžiai. Kai kurios plastikuose esančios medžiagos (pvz., BPA) siejamos su endokrininės sistemos veiklos pokyčiais.
- Toksinių medžiagų pernaša. Mikroplastikai gali „pritraukti“ aplinkos toksinus ir pernešti juos į organizmą.
- Imuninės reakcijos. Nuolatinis kontaktas gali veikti imuninės sistemos aktyvumą.
Svarbu: daugelis šių poveikių dar tiriami, todėl galutinės išvados apie rizikos mastą vis dar formuojamos.
5 būdai sumažinti mikroplastikų poveikį
Visiškai jų išvengti šiuolaikiniame pasaulyje sudėtinga, tačiau tam tikri kasdieniai pasirinkimai gali padėti sumažinti kontaktą.
1) Rinkitės mažiau apdorotą maistą
Švieži, vietiniai produktai paprastai turi mažiau sąlyčio su plastiku nei stipriai supakuotas ar perdirbtas maistas.
2) Naudokite stiklinius ar metalinius indus
Plastikas, ypač kaitinamas, gali išskirti daleles į maistą ar gėrimus.
3) Filtruokite vandenį
Kokybiški filtrai (pvz., atvirkštinio osmoso) gali sumažinti mikroplastikų kiekį geriamajame vandenyje.
4) Rinkitės kosmetiką be mikroplastikų
Verta vengti sudėtyje esančių:
- polietileno (PE),
- polipropileno (PP),
- kitų sintetinių granulių.
5) Mažinkite vienkartinio plastiko naudojimą
Daugkartiniai maišeliai, gertuvės, indai – mažesnis plastiko vartojimas reiškia mažesnę taršą ilgalaikėje perspektyvoje.
Kaip galime prisidėti prie aplinkos apsaugos?
Mikroplastikų problema glaudžiai susijusi su bendru plastiko vartojimu.
Prisidėti gali kiekvienas:
- rūšiuodamas atliekas,
- mažindamas vienkartinių gaminių naudojimą,
- rinkdamasis tvarius prekės ženklus,
- palaikydamas aplinkosaugines iniciatyvas,
- šviesdamas kitus apie plastiko poveikį.
Išvada
Mikroplastikai – nematoma, bet vis didėjanti šiuolaikinio pasaulio problema. Nors tyrimai dar tęsiasi, jau aišku, kad jų randama tiek aplinkoje, tiek žmogaus organizme. Mažindami plastiko vartojimą, rinkdamiesi natūralesnius produktus ir atsakingesnius kasdienius sprendimus, galime sumažinti galimą poveikį sveikatai ir prisidėti prie švaresnės aplinkos kūrimo.
Ramūnas D. – Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorius, rašantis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius. Savo straipsniuose jis dalijasi praktiškais patarimais, padedančiais stiprinti sveikatą ir gerinti savijautą.