Cukrinis diabetas – viena iš sparčiausiai pasaulyje plintančių lėtinių ligų, kurios pradžią dažnai pastebėti sunku. Oficialiais duomenimis, Lietuvoje pernai cukriniu diabetu sirgo 103 659 žmonės, tačiau registruoti atvejai tik iš dalies atspindi tikrąjį sergančiųjų skaičių. Pasaulinės tendencijos rodo, jog nuo perpastarojo amžiaus pradžios sergančiųjų skaičius smarkiai išaugo: naujausi tyrimai skaičiuoja daugiau nei 420 mln. sergančiųjų, o prognozės iki 2040 m. kalba apie maždaug 640 mln. atvejų.
Paveldimumas ir gyvenimo būdas – pagrindiniai rizikos veiksniai
Cukrinio diabeto atsiradimą lemia kompleksinis veiksnių derinys: genetinė polinkis, gyvenimo būdas ir tam tikros lėtinės būklės. Lietuvoje tarp 2012 ir 2016 m. vienam tūkstančiui pilnamečių tenkančių cukrinio diabeto atvejų skaičius padidėjo nuo 37,5 iki 44, kas reiškia, jog šiandien diagnozuotų ligonių yra daugiau nei 1 iš 23 gyventojų.
Vaistininkų ir gydytojų praktikoje dažnai pabrėžiama, kad paveldimumas yra stiprus rizikos veiksnys, tačiau gyvenimo būdo pakeitimai gali sulėtinti ligos progresavimą. Problema – ilgai nesikeičiančios mitybos ir sėdimas gyvenimo būdas, kurie ypač prisideda prie antrojo tipo diabeto augimo.
„Padidėjusią riziką susirgti cukriniu diabetu turi nuo nutukimo ar antsvorio kenčiantys žmonės, sergantieji arterine hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligomis. Kartais kalbant apie tam tikrų sutrikimų prevenciją galima pabrėžti, kad reikia daugiau konkretaus vitamino ar tam tikrų medžiagų. Cukrinio diabeto prevencijos atveju taip, deja, nėra – jei ilgus metus maitinatės nesveikai, rizika bus aukšta ir to nepakeisi per kelias savaites“, – perspėja vaistininkė.
Simptomai dažnai būna neakivaizdūs
Vienas iš diabeto pavojų – ilgą laiką nebūtinai pasireiškiantys aiškūs simptomai. Ligai progresuojant, pastebimi kūno svorio svyravimai, padidėjęs troškulys, dažnas šlapinimasis, prastai gyjančios žaizdos, nuovargis ir sumažėjęs darbingumas.
Ilgalaikės hiperglikemijos poveikis atsiveria kaip nervų pažeidimai, regos sutrikimai, inkstų funkcijos blogėjimas ir didesnė širdies bei kraujagyslių ligų rizika.
„Rizikos grupėje esantys gyventojai turėtų tikrintis profilaktiškai, kadangi cukrinis diabetas, iš pradžių beveik nepastebimas, vėliau išsivysto labai pavojingas komplikacijas. Tik diagnozavus ligą laiku galima užkirsti kelią vėliau pasitaikančioms lėtinėms ar ūminėms problemoms“, – teigia J. Skinderskienė.
Gydymas, prevencija ir praktiniai patarimai
Laiku nustatytas diabetas leidžia kontroliuoti ligą ir ženkliai sumažinti komplikacijų riziką. Svarbiausi prevencijos elementai – reguliarus fizinis aktyvumas, sveikesnė mityba, antsvorio mažinimas, streso valdymas ir reguliarus sveikatos tikrinimas. Taip pat svarbu rūpintis gretutinėmis ligomis, pavyzdžiui, arterine hipertenzija ir dislipidemija.
„Pacientai tiesiog paniškai bijo vien žodžio \”insulinas\”. Nors iki tol gydytojas dar gali paskirti įvairiausius kitus gydymus – svarbu tik laiku atkreipti jo dėmesį. Gydymas insulinu reikalingas tik tuomet, kai tabletės jau nebeduoda reikalingo efekto“. Be to, specialistai primena, kad savarankiškas simptomų gydymas gali būti žalingas:
„Bet koks skausmas ar nepatogumas yra organizmo signalas, jog ne viskas jam gerai. Jei jis tęsiasi dieną ar dvi, tai gali nereikšti nieko baisaus, tačiau kai jis kartojasi, būtina sužinoti, ką tai galėtų reikšti. Pats nesuprasdamas žmogus gali pradėti gydyti cukrinio diabeto simptomus ir taip nesuderinęs vaistų su kita problema, tik duoti kūnui visiškai nereikalingų, o galbūt net ir žalingų medžiagų“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ vedėja.
Rekomendacija: rizikos grupėms (lygina turintiems antsvorio, genetinį polinkį, vyresnio amžiaus žmonėms ar turintiems metabolinių sutrikimų) reikėtų reguliariai tirti gliukozę, aptarti profilaktikos planą su gydytoju ir nedelsti prireikus. Ankstyva diagnostika ir gyvenimo būdo pokyčiai gali žymiai prailginti sveikesnį gyvenimą be komplikacijų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.