Celiulitas – dažnas odos pokytis, kai paviršiuje atsiranda duobelių ir iškilimų, primenančių „apelsino žievelę“. Nors dažniausiai jis pastebimas sėdmenų ir šlaunų srityje, nuo jo neapsaugotos ir kitos kūno dalys. Maždaug 80–90 % moterų kuriuo nors gyvenimo etapu susiduria su šiuo fenomenu, todėl svarbu suprasti, kas jį lemia ir kokios priemonės gali padėti sumažinti jo matomumą.
Kas yra celiulitas?
Celiulitas susidaro, kai po oda esantys riebalų sluoksniai prasiskverbia per jungiamąjį audinį ir sukelia odos viršutinio sluoksnio nelygumus. Tai nėra uždegiminė liga — tai struktūrinis odos ir poodinio audinio pokytis. Celiulitas gali pasireikšti tiek jauniems, tiek vyresniems žmonėms, tačiau moterims jis pasitaiko dažniau dėl skirtingo riebalų ir jungiamojo audinio išsidėstymo.
Stadijos
Celiulito sunkumą dažniausiai skirsto į tris stadijas: 1) švelni – 1–4 paviršinės duobelės, oda truputį nukarusi; 2) vidutinė – 5–9 vidutinio gylio duobelės, odos reljefas primena „grūdėtą varškę“; 3) sunki – 10 ir daugiau gilių duobelių, stiprus odos nukarimas. Stadijos padeda įvertinti, kokios priemonės gali būti tinkamiausios ir kokių rezultatų realu tikėtis.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Celiulito atsiradimą lemia keli veiksniai: hormoniniai pokyčiai (estrogenas, insulinas, skydliaukės hormonai ir kt.), genetika, amžius, medžiagų apykaitos tempas ir gyvenimo būdas. Moterų jungiamasis audinys ir riebalų ląstelės išsidėsto vertikaliai, todėl riebalai gali lengviau „išlįsti“ į viršų ir sukelti duobeles. Rūkymas, prasta mityba, sėdimas gyvenimo būdas, ilgalaikis stovėjimas ar suspaudžiantys drabužiai gali padidinti celiulito riziką.
Gydymo galimybės ir realūs lūkesčiai
Yra daugybė gydymo metodų: akustinės bangos, lazeriai, subcizija (jungiamojo audinio pertvarų perpjovimas), vakuuminis audinių atpalaidavimas, karboksiterapija, endermologija ir kt. Kai kurie metodai (pvz., lazerinė terapija arba subcizija) gali pagerinti odos išvaizdą metams ar keliems metams, tačiau jų poveikis dažnai būna laikinas.
Amerikos dermatologų akademija pažymi, kad daugumos procedūrų efektyvumo įrodymai yra riboti, todėl verta įvertinti rizikas bei lūkesčius prieš užsirašant procedūrai.
Ką galite padaryti kasdieniame gyvenime?
Praktiškos priemonės, mažinančios celiulito matomumą: sveika, daug skaidulų turinti mityba su sumažintu sočiųjų riebalų kiekiu, reguliarus fizinis aktyvumas, rūkymo atsisakymas ir pakankamas skysčių vartojimas. Vietinio poveikio priemonės, tokios kaip kremai su kofeinu ar retinolis, gali laikinai pagerinti išvaizdą — retinolio efektui reikalingas ilgalaikis naudojimas (mažiausiai 6 mėnesiai). Kompresiniai drabužiai vizualiai sumažina reljefą, tačiau nėra nuolatinis sprendimas.
Apibendrinant: visiškai atsikratyti celiulito dažnai neįmanoma, tačiau derinant sveiką gyvenimo būdą, profilaktines priemones ir, esant poreikiui, profesionalias procedūras, galima žymiai sumažinti jo matomumą. Prieš pradedant bet kokį gydymą, verta pasitarti su dermatologu, kad būtų pasirinktas saugiausias ir efektyviausias sprendimas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.