Beveik prieš dvejus metus kasdienis nuovargis pradėjo trukdyti Aurimo gyvenimui neegzistuodamas tik po ilgo darbo ar sporto – jis jautėsi pavargęs net išsimiegojęs. Iš pradžių simptomams nebuvo skiriama daug dėmesio, bet palaipsniui prie nuovargio prisidėjo ir kiti diskomfortą sukeliantys požymiai.
Kaip prasidėjo simptomai
„Vėliau atsirado tuštinimosi problemų, praplyšo žarna ir ilgai negijo. Pakilus temperatūrai, supratau, kad šių simptomų ignoruoti negaliu, todėl nusprendžiau apsilankyti pas gydytoją“, – pasakoja Kauno klinikų pacientas. Tokie ankstyvieji požymiai – silpnumas, nuolatinis nuovargis, nesaikingas karščiavimas ar ilgai negyjančios žaizdos – gali reikšti rimtesnius sutrikimus, todėl svarbu laiku kreiptis į šeimos gydytoją ir atlikti reikalingus tyrimus.
Diagnostika ir gydymas
Aurimui atlikti kraujo tyrimai ir tolimesnė diagnostika atskleidė ūminę leukemiją. Gydytoja hematologė paaiškina, kad tai – piktybinė kaulų čiulpų liga, dažniau pasireiškianti vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau diagnozė gali kilti ir jaunesniems pacientams. „Taip pat tie žmonės, kurie jau gydyti chemoterapija dėl kitos ligos, paveikti radiacijos ar tam tikrų chemikalų, pavyzdžiui, benzeno, – aiškina daktarė. – Tačiau ne visi pacientai, turėję šiuos rizikos veiksnius, suserga ūmine leukemija. Be to, ligos atsiradimui įtakos turi ir genetinės mutacijos, įvykusios kamieninėje kraujodaros ląstelėje.” Ši citata pabrėžia, kad ligos priežastys dažnai yra daugiaveiksmės ir individualios.
Gydymas Aurimui prasidėjo nuo didelės dozės chemoterapijos, po kurios buvo atlikta kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija. Chemoterapija slopina piktybines ląsteles, bet kartu gali mažinti ir sveikų eritrocitų bei trombocitų gamybą, todėl dažnai reikalingi kraujo komponentų perpylimai. „Chemoterapija prislopina ne tik piktybinių, bet ir sveikų kraujo ląstelių gamybą, todėl pradėjus gydymą reikalingas kraujo perpylimas, – pažymi dr. R. Dambrauskienė. – Kraujo perpylimas šiam pacientui leido užtikrinti kraujavimo rizikos kontrolę, sumažėjo dusulys ir stiprus širdies plakimas, varginantis dėl atsiradusios anemijos.” Tokie perpylimai gali būti gyvybiškai svarbūs gydymo eigoje.
Kraujo donorystės reikšmė ir kvietimas
Aurimas teigia esantis dėkingas gydytojams ir donoru paramai: „Jaučiuosi dėkingas gydytojai dr. R. Dambrauskienei ir visam Kauno klinikų personalui už profesionalų darbą ir priežiūrą. Taip pat dėkoju kraujo donorams, kurie savo kilniu darbu prisidėjo prie mano gydymo”. Kraujo centerių vadovai nuolat pabrėžia donorų svarbą: „Visi kraujo paaukoję žmonės prisideda prie kilnios misijos – gelbėja pacientų gyvybes, – sako dr. D. Remeikienė. – Donorų kraujo reikia nuolatos ir nedelsiant ligoninės pacientams po sunkių traumų, nudegimų, chirurginių operacijų metu; gimdyvėms, naujagimiams, sergantiesiems onkologinėmis bei kitomis sunkiomis ligomis.”
Kraujo donorystė yra paprastas, bet labai reikšmingas veiksmas, galintis išgelbėti gyvybę. Galimi donoru tapti asmenys – sveiki 18–65 metų amžiaus žmonės, sveriantys ne mažiau nei 50 kg. Dažnas kraujo poreikis gydymo įstaigose rodo, kad donorų parama turi būti nuolatinė. Aurimo istorija primena: jei jaučiate neįprastą nuovargį ar kitus ilgai besitęsiančius simptomus, nedelskite kreiptis į gydytoją – ankstyva diagnostika gali lemti sėkmingesnį gydymą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.