Kiaušidžių vėžys Lietuvoje užima penktą vietą pagal dažnumą tarp moterų onkologinių ligų. Dėl menkai išreikštų ir nespecifinių simptomų ši liga dažnai nustatoma vėlai – trečioje arba ketvirtoje stadijoje, kai gydymo galimybės ir išgyvenamumas yra prastesni. Dėl to kiaušidžių vėžys neretai vadinamas „tyliuoju žudiku“: ankstyvieji požymiai gali būti lengvai priskiriami kitoms, mažiau rimtoms būklėms.
Kodėl liga nustatoma per vėlai?
Viena pagrindinių problemų yra simptomų nespecifiškumas: ankstyvieji požymiai dažnai primena virškinimo trakto sutrikimus arba šlapimo takų problemas. Be to, nėra patikimo plataus populiacinio patikrinimo metodo, kuris atmestų arba patvirtintų ligą visoms moterims. Dėl šių priežasčių daug pacientų pirmą kartą kreipiasi jau turėdamos išplitusį naviką, o gydymo taktika tampa sudėtingesnė ir invazyvesnė.
Simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti
Sveikatos priežiūros specialistų teigimu, šie simptomai yra „tyliojo žudiko“ ženklai, kuriuos reikia pastebėti:
greitas sotumo jausmas valgant; nuolatinis pilnumo ar sunkumo pojūtis pilve; aiškus pilvo išsipūtimas arba nuolatinis pilvo pūtimas; diskomfortas pilvo ar dubens srityje; nestiprūs, bet pastovūs skausmai apatinėje pilvo dalyje; dažnas arba nuolatinis poreikis šlapintis; pykinimas, šleikštulys; kintantis žarnyno režimas – užkietėjimas arba viduriavimas; nepaaiškinamas nuovargis ir silpnumas; retesniais atvejais – mėnesinių ciklo sutrikimai, netipinis kraujavimas.
Svarbu atkreipti dėmesį į simptomų trukmę: jeigu vienas ar keli iš išvardytų požymių išlieka kasdien arba dažnai daugiau nei dvi savaites, verta kreiptis į gydytoją ir neignoruoti jų kaip laikino diskomforto.
Ką daryti ir kaip diagnozuojama?
Pirmasis žingsnis – apsilankymas pas ginekologą. Dažniausiai atliekami transvaginalinis ultragarsinis tyrimas ir kraujo tyrimas CA‑125 žymeniui, tačiau jų jautrumas ankstyvose stadijose ribotas. Reikalingi papildomi vaizdiniai tyrimai (KT, MRT) ir, esant įtarimui, chirurginis tyrimas bei histologinis audinio tyrimas.
Svarbu suprasti, kad normalūs tyrimų rezultatai ne visada visiškai paneigia riziką, todėl kliniškai reikšmingi, išliekantys simptomai turi būti toliau tiriami.
Prevencija ir rizikos mažinimas
Tam tikrus rizikos veiksnius – paveldimas BRCA1/BRCA2 mutacijas ar sergamumą tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, endometrioze – galima identifikuoti atlikus genetinius tyrimus. Moterims su aukšta genetine rizika gali būti siūlomas riziką mažinantis chirurginis gydymas. Bendros rekomendacijos apima sveiką gyvenseną: nerūkymas, saikingas alkoholio vartojimas, subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir svorio kontrolė. Taip pat parodyta, kad ilgalaikis geriamųjų kontraceptikų vartojimas mažina kiaušidžių vėžio riziką.
Galiausiai – profilaktiniai apsilankymai pas ginekologą bent kartą per metus ir dėmesys ilgiau trunkantiems simptomams gali padėti ligą aptikti anksčiau. Informuotumas ir laiku priimtas sprendimas kreiptis į specialistą išlieka svarbiausia apsauga.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.