Vitamino D trūkumas tapo dažna problema ir Lietuvoje: stebimas ne tik žiemą, bet neretai ir vasarą. Dėl to žmonės ilgą laiką gali jausti bendrą silpnumą ar prastesnę savijautą, nežinodami, jog priežastis – nusilpę organizmo vitamino D rezervai. Tik sisteminis požiūris – tyrimas, gydytojo konsultacija ir stebėjimas – padeda laiku nustatyti ir koreguoti trūkumą.
„Šiuolaikinis gyvenimo ritmas, kai didžiąją dienos dalį – ypač nuo 11 iki 15 val. – praleidžiame patalpose, dažnai neleidžia organizmui pasigaminti pakankamai vitamino D net ir vasarą. Todėl šio vitamino trūkumas Lietuvoje vis dažniau nustatomas ne tik šaltuoju metų laiku, bet ir šiltuoju. Nereti atvejai, kai net vasarą atlikus profilaktinį sveikatos patikrinimą jau matomas sumažėjęs vitamino D kiekis kraujyje”, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja” šeimos gydytoja Greta KABAŠINSKIENĖ.
Kodėl trūksta vitamino D?
Vitaminas D sintezuojamas odoje veikiant ultravioletiniams B (UVB) spinduliams. Tačiau šis procesas priklauso nuo saulės intensyvumo, laiko, dienos trukmės, odos atspalvio, drabužių bei apsaugos priemonių. Net ir vasarą, jei žmogus didžiąją dienos dalį praleidžia patalpose arba naudoja apsauginį kremą, organizmas gali nesusikaupti pakankamų atsargų. Įprastai iš saulės susikaupusios atsargos organizme išsilaiko apie 2–3 mėnesius, todėl rudens metu jos greitai išsekinamos.
Simptomai ir kam didesnė rizika
Vitamino D trūkumas dažnai prasideda nepastebimai. Pirmieji požymiai – lengvas nuovargis, raumenų silpnumas, diskomfortas kauluose, nuotaikos svyravimai. Dėl šios priežasties daug kas simptomus sieja su stresu ar pervargimu, o ne su mitybos trūkumu. Rizikos grupės: vyresnio amžiaus žmonės, asmenys su tamsesne oda, dirbantys uždarose patalpose, turintys nutukimą, medikamentus keičiančias būkles ar žarnyno įsisavinimo sutrikimų. Taip pat nėščios moterys ir žindantiems moterims svarbu stebėti vitaminą D dėl kaulų ir imuninės sistemos reikmių.
Ką daryti: tyrimai ir gyvenimo būdo pokyčiai
Pagrindinis tyrimas – 25(OH)D (25-hidroksivitamino D) kiekis kraujyje, kuris parodo organizmo vitamino D rezervus. Gydytojas gali rekomenduoti atlikti tyrimą rudenį (rugsėjį–spalį), kad dar prieš žiemos sezoną būtų aišku, ar reikia imtis priemonių. Jeigu nustatomas trūkumas, svarbu ne tik pradėti papildomą vartojimą, bet ir stebėti korekcijos efektyvumą perkeliamu laikotarpiu – dažnai po kelių mėnesių atliekamas pakartotinis tyrimas.
Gyvenimo būdo priemonės: reguliariai būti lauke (net ir rudenį), sportuoti ir judėti, planuoti trumpus saulės vonių periodus – be apsaugos nuo saulės trumpam veidas, rankos, kojos, kai saulė yra pakankamai aukštai. Reikėtų prisiminti, kad apsauginis kremas žymiai sumažina vitamino D sintezę, todėl svarbu derinti saugumą nuo nudegimų ir poreikį vitamino D sintezei.
Mityba ir papildai
Vitamino D galima gauti ir iš maisto: riebios žuvys (lašiša, skumbrė, silkė, tunas), menkių kepenų aliejus, kiaušinių tryniai, riebesnis pieno produktai, kai kurie grybai bei papildomai praturtinti produktai. Tačiau vien mityba dažnai nepadengia rekomenduojamų normų, ypač tamsiuoju metų laiku. Dėl to daugumai gyventojų, ypač rudenį ir žiemą, rekomenduojama aptarti papildų vartojimą su gydytoju.
Siekiant užtikrinti saugumą ir efektyvumą, bet kokius papildus verta pradėti vartoti pagal gydytojo nurodymus ir vėliau stebėti 25(OH)D lygį kraujyje. Kompleksinis požiūris – subalansuota mityba, fizinis aktyvumas lauke, kokybiškas miegas ir streso valdymas – padeda palaikyti imunitetą ir geresnę savijautą.
Vitamino D trūkumas gali kauptis palaipsniui, tačiau laiku atliktas tyrimas ir tikslinė korekcija leidžia išvengti ilgalaikių pasekmių sveikatai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.