Glaistyti varškės sūreliai jau dešimtmečius išlieka vienu populiariausių desertų Lietuvoje. Juos mielai renkasi tiek skubantys suaugusieji, tiek vaikai. Tačiau ar susimąstėte, ką iš tikrųjų valgome užkandžiaudami šiuo „varškės“ skanėstu?
Dėmesį į maisto etiketes atkreipianti tinklaraštininkė Dovilė (socialiniuose tinkluose žinoma kaip dovile.figu) pasidalijo atviru įrašu, kuris akimirksniu sulaukė didelio pirkėjų palaikymo. Skaitydama pakuočių etiketes ji išnagrinėjo parduotuvių lentynose esančius sūrelius ir suskirstė juos į tuos, kuriuos drąsiai deda į krepšelį, ir tuos, kuriuos palieka parduotuvėje.
„Vieni sūreliai gali būti išties nebloginu desertu, o kiti – tiesiog palmių aliejaus ir cukraus bomba, kurioje tikros varškės vos 50 procentų“, – įspėja autorė, prisipažindama, kad tarp vengtinų gaminių atsidūrė net ir jos pačios pamėgti „Uriga“ sūreliai.
Kas slypi sūrelių pakuotėse: pavojingiausi ingredientai
Nors pakuotės priekyje dažnai matome besišypsančias karvutes ar užrašus apie „naminę varškę“, perskaičius mažąsias raideles kitoje pakuotės pusėje, vaizdas dažnai pasikeičia. Mitybos specialistai ir dėmesingi pirkėjai išskiria kelis pagrindinius ingredientus, kurie sveikatai palankų produktą paverčia menkaverčiu desertu:
- Palmių ir augaliniai riebalai: Tai vienas pigiausių būdų gamintojams atpiginti produktą. Dažnai hidrinti arba dalinai hidrinti palmių riebalai naudojami ne tik pačiame glaiste, bet ir varškės masėje. Šiuose riebaluose gausu sočiųjų riebalų rūgščių, kurios kenkia širdies ir kraujagyslių sistemai.
- Perteklinis cukrus ir dirbtiniai saldikliai: Kai kuriuose sūreliuose cukrus sudaro net iki trečdalio viso produkto svorio. Dar blogiau, kai bandoma sukurti „dietinį“ įspūdį ir cukrus pakeičiamas sintetiniais saldikliais, kurie gali dirginti virškinamąjį traktą ir skatinti potraukį saldumynams.
- Sintetinis vanilinas (etylvanilinas): Tikra natūrali vanilė yra brangus prieskonis, todėl masinėje gamyboje dažniausiai naudojamas sintetinis aromatizatorius vanilinas, išgautas cheminiu būdu. Jis suteikia stiprų kvapą, tačiau neturi jokių vertingųjų savybių.
- Krakmolas, tirštikliai ir modifikuoti priedai: Kad sūrelis išlaikytų formą ir drėgmę net ir sumažinus tikros varškės kiekį, į jį pridedama krakmolo, želatinos ar įvairių dervų. Tai išpučia produkto tūrį, tačiau sumažina baltymų vertę.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis sūrelį?
Tinklaraštininkė pabrėžia, kad pati nėra sertifikuota mitybos specialistė, o tiesiog mama, rūpestingai skaitanti etiketes ir taikanti asmeninius kriterijus. Tačiau jos pateiktos taisyklės yra universalios kiekvienam, norinčiam maitintis sveikiau:
- Varškės kiekis: Kokybiškame sūrelyje varškė turi sudaryti didžiąją dalį (bent 60–80 proc.) gaminio.
- Glaisto sudėtis: Ieškokite sūrelių su tikru šokoladu (kuriame yra kakavos sviesto), o ne su „augalinių riebalų glaistu“.
- Trumpas ingredientų sąrašas: Kuo trumpesnė sudėtis – tuo švaresnis ir sveikesnis produktas.
Kviečiame pirkėjus nebūti aklis ir prekybos centruose visada skirti kelias sekundes etikečių analizei – juk mūsų sveikata prasideda nuo to, ką įidedame į savo pirkinių krepšelį!
Apie konkrečius sūrelių prekės ženklus, kurie pateko į rekomenduojamų ir vengtinų sąrašą pagal dovile.figu vertinimą, skaitykite žemiau pateiktoje detalizacijoje.
Koks sūrelis yra jūsų mėgstamiausias? Ar dažnai atkreipiate dėmesį į varškės procentą pakuotėje? Pasidalykite savo atradimais komentaruose!