„Tikras _bardakas_“, – taip susijaudinusį šeimos narį apibūdino moteris, sužinojusi, kad po insulto gydytas jos 44 metų brolis neplanuotai buvo pervežtas iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (Lazdynų) į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę Naujojoje Vilnioje. Sugadintas ryšys tarp gydymo įstaigų ir neaiškūs pervežimo motyvai sukėlė artimiesiems nerimą dėl paciento saugumo ir gydymo tęstinumo.
Kas nutiko pacientui
Vyras insultą patyrė spalio 23 d. Jam buvo taikyta intensyvi priežiūra: bandyta pašalinti kraujo krešulį operacijomis, vėliau pacientas buvo laikomas dirbtinėje komoje, kad būtų užtikrintas ramesnis būklės valdymas. Po intervencijų pasireiškė plaučių uždegimas, o artimieji pasakoja, kad paciento sveikatos būklė išlieka sunki – jis blogai riją ir turi maitinimo vamzdelį, todėl pagal intensyviosios terapijos reikalavimus turėtų likti reanimacijos skyriuje.
Problema dėl pervežimo ir priežiūros
Artimieji teigia, kad iš ligoninės buvo perduota žinia: „Pasakyta, kad jis yra labai neramus. Reanimacija sakė: „Neturime kur dėti, vešime į „psichiatrinę“.““ Tokie sprendimai, kai pacientas perkeliami dėl vietos trūkumo ar skyrių paskirstymo, ypač jautriai vertinami, jei pacientui reikalinga reanimacinė pagalba arba infekcijų kontrolė. Moterį supykdė ir tai, kad brolis, sergantis plaučių uždegimu, esą buvo pervežtas tik su vienkartiniais drabužiais ir laikinai paliktas priėmime, kur yra bendras srautas lankytojų ir kitų pacientų.
Ką reiškia tokie pervežimai ir kaip turėtų būti koordinuojama priežiūra
Medicinos praktikoje pacientų pervežimas tarp įstaigų galimas, kai reikalingas kitoks specializuotas gydymas arba įstaiga negali užtikrinti reikiamo lygio pagalbos. Tačiau pervežimo procesas turi būti kruopščiai koordinuojamas: turi būti garantuotos infekcijų kontrolės priemonės, tinkamas transportas, suderintos priėmimo vietos ir tęstinumo planas. Artimieji turi teisę gauti aiškią informaciją apie paciento būklę ir pervežimo motyvus.
Ligoninės komentaras ir artimųjų galimi veiksmai
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės atstovė komentare patikino: „Yra nuolat palaikomas ryšys su paciento artimaisiais“. Ji taip pat nurodė: „Yra situacijų, kai paciento perkėlimas (hospitalizavimas) iš vienos ligoninės į kitą galimas esant medicininėmis indikacijomis, kai įstaiga negali suteikti reikiamo lygio pagalbos, arba paciento (jo atstovo) iniciatyva.“
Jei artimieji jaučiasi neinformuoti arba mano, kad pervežimas nebuvo tinkamai paruoštas, rekomenduojama reikalauti raštiškos informacijos apie medicinines indikacijas, kreiptis į gydymo įstaigos pacientų teisių tarnybą arba Valstybinę sveikatos priežiūros instituciją. Taip pat svarbu fiksuoti visus ryšius su ligonine ir, esant poreikiui, prašyti paciento perkėlimo plano bei atsakingų gydytojų paaiškinimų.
Ši istorija atkreipia dėmesį į sistemines problemas – vietų trūkumą intensyviosios terapijos skyriuose, pervežimų koordinavimo spragas ir būtinybę užtikrinti pacientų saugumą bei artimųjų informavimą. Tokių situacijų analizė ir procedūrų gerinimas padėtų sumažinti konfliktus ir užtikrinti, kad sunkios būklės pacientai gautų tinkamą ir nuoseklią priežiūrą.