Seime vėl verda diskusijos dėl esminio pokyčio, galinčio paliesti tūkstančius Lietuvos moterų ir mergaičių: siūloma nustatyti lengvatinį 5 procentų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą menstruacijų higienos priemonėms. Šiuo žingsniu siekiama ne tik padidinti šių būtinų priemonių prieinamumą, bet ir sumažinti socialinę atskirtį bei pagerinti moterų fizinę ir psichologinę sveikatą.
„Menstruacijų skurdas“ ir lyčių lygybė: kodėl PVM lengvata būtina?
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas įregistravo Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė kartu su frakcijos kolegomis. Parlamentarė pabrėžia, kad siūlymą paskatino vis dar egzistuojanti „menstruacijų skurdo“ problema – nepakankamas menstruacijų higienos priemonių prieinamumas dėl lėšų stokos, socialinės stigmos ar informacijos trūkumo. A. Jakavičiutė-Miliauskienė pabrėžia: „Pagrindiniai du būdai, didinantys šių priemonių prieinamumą, yra nemokamų menstruacijų higienos priemonių dalijimas socialiai jautrioms visuomenės grupėms viešose įstaigose (…) bei lengvatinio PVM tarifo taikymas ar šių priemonių kompensavimas.“
Menstruacijos yra natūralus biologinis procesas, būdingas tik moterims ir mergaitėms. Todėl standartinio PVM tarifo taikymas būtinoms higienos priemonėms, anot parlamentarės, sukuria lyčiai specifinę finansinę naštą. Per visą reprodukcinį amžių ši našta, ypač mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms, susidaro į reikšmingą sumą, didinančią socialinę atskirtį.
Kam bus taikoma lengvata ir kokia finansinė įtaka valstybei?
Jei Seimas pritartų pataisoms, 5 proc. PVM lengvata būtų taikoma plačiam vienkartinių ir daugkartinių menstruacijų higienos priemonėms. Tai apimtų higieninius įklotus, kelnaičių įklotus, higieninius tamponus, menstruacines taureles ir specialias higienines kelnaites. Šis platus apibrėžimas užtikrintų prieinamumą prie visų pagrindinių ir populiariausių priemonių.
A. Jakavičiutės-Miliauskienės duomenimis, šis pokytis tiesiogiai paliestų apie 627 tūkst. 13–50 metų amžiaus moterų Lietuvoje, kiekviena iš kurių per metus vidutiniškai išleidžia apie 72 eurus šioms priemonėms.
Nors lengvatos įvedimas sumažintų metines valstybės biudžeto pajamas apie 5,5–6 mln. eurų, parlamentarė teigia: „Tokia suma sudaro sąlyginai nedidelę valstybės biudžeto dalį, todėl galimas pajamų netekimas galėtų būti kompensuojamas iš nuolat gerėjančio PVM surinkimo.“
Lietuva seka Europos pavyzdžiu: ankstesni bandymai ir įsigaliojimo terminas
Lietuva, siūlydama šią PVM lengvatą, nebus pionierė. Anot A. Jakavičiutės-Miliauskienės, net 16 Europos Sąjungos valstybių narių ir Jungtinė Karalystė jau taiko lengvatinį PVM tarifą menstruacinėms higienos priemonėms. Pavyzdžiui, Airija ir Kipras taiko nulinį tarifą, Ispanija – 4 proc., Liuksemburgas – 3 proc., o Lenkija ir Malta – 5 proc. Šie pavyzdžiai rodo plačiai pripažintą poreikį mažinti finansinę naštą moterims.
Tai ne pirmas kartas, kai Seime bandoma įvesti PVM lengvatą. Praeitoje Seimo kadencijoje, 2021 metais, siūlymą teikė Seimo narė Dovilė Šakalienė. Šiuo metu galiojantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas jokių lengvatų menstruacinėms higienos priemonėms nenumato. Jei naujosios pataisos bus patvirtintos, siūloma, kad PVM lengvata įsigaliotų nuo 2027 metų sausio 1 d. Tikimasi, kad šis pokytis reikšmingai prisidės prie moterų gerovės ir socialinės lygybės Lietuvoje.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.