Arterinio kraujospūdžio priklausomybė nuo klimato sezoniškumo ir aplinkos temperatūros yra viena iš aktyviai tyrinėjamų sričių medicinoje. Ši tema ypač aktuali Lietuvoje, kurioje patiriame didelius sezoninius klimato svyravimus. Kardiologas Paulius Trinkauskas pabrėžia, kad šiltesni orai gali turėti didelės įtakos mūsų širdies ir kraujagyslių sistemai.
Kaip šiluma veikia kraujospūdį?
Atliktas Prancūzijos tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 8 tūkstančiai suaugusių asmenų, parodė, kad padidinus aplinkos temperatūrą nuo 8 iki 21 laipsnio, sistolinis (viršutinis) kraujo spaudimas vidutiniškai sumažėjo 8 mmHg stulpeliu. Nors tikslūs mechanizmai dar tiriami, manoma, kad šiluma mažina arterinį kraujospūdį dėl sumažėjusio simpatinės nervų sistemos aktyvumo, kuri atsakinga už streso atsaką organizme. Be to, šilumoje kraujagyslės labiau atsipalaiduoja, mažėja jų pasipriešinimas.
Hormonų ir vitamino D įtaka
Moksliniai tyrimai atskleidė ir už stresą atsakingų hormonų, tokių kaip noradrenalinas, aldosteronas ir kortizolis, vaidmenį kraujospūdžio reguliavime. Japonijoje atliktas eksperimentas, kai žmonių grupė rankas merkė į ledinį vandenį, parodė padidėjusį streso hormonų kiekį kraujyje, kas lėmė kraujospūdžio padidėjimą. Duomenys patvirtina, kad žiemą šių hormonų padaugėja ir kraujospūdis kyla, o vasarą – atvirkščiai, jų kiekis sumažėja, mažindamas tiek sistolinį, tiek diastolinį kraujospūdį.
Kardiologo P. Trinkausko teigimu, kraujospūdžio pokyčiams įtakos turi ir vitamino D koncentracija organizme. Tyrimo metu, moterims, kurios gavo kalcio su vitaminu D, sistolinis kraujospūdis buvo vidutiniškai 9,3 procento žemesnis. Saulėtomis vasaros dienomis mūsų organizmas gamina daugiau vitamino D, o tai gali būti naudinga arterine hipertenzija sergantiems asmenims.
Rekomendacijos skirtingoms grupėms
Žemas arterinis kraujospūdis dažnai vargina jaunas ir besilaukiančias moteris. Joms gydytojas pataria vengti tvankių, blogai vėdinamų patalpų, sunkesnės namų ruošos ir ypač gausiai vartoti skysčius. Vanduo ir poilsis yra geriausias vaistas nuo žemo kraujospūdžio.
Savigyda – didelis pavojus
Nepaisant galimai pagerėjusios kraujospūdžio kontrolės vasarą, arterine hipertenzija sergantiems asmenims gyvybiškai svarbu tęsti antihipertenzinių vaistų vartojimą. Griežtai draudžiama savarankiškai keisti vaistų dozes ar koreguoti gydymo režimą be gydytojo nurodymų. Staigus antihipertenzinių vaistų nutraukimas gali sukelti pavojingą kraujospūdžio padidėjimą, širdies ritmo sutrikimus, galvos smegenų insultą ar hipertenzinę krizę.
Kraujospūdžio matavimas ir kada kreiptis į gydytoją
Kiekvienas žmogus privalo mokėti pasimatuoti arterinį kraujospūdį. Jei kraujospūdis yra padidėjęs, rekomenduojama jį matuoti bent kartą ar du per parą – ryte ir vakare, prieš tai bent 5 minutes ramiai pasėdėjus. Būtina stebėti ir fiksuoti pokyčius. Jei kraujospūdis siekia ar viršija 140/90 mmHg, nedelsiant kreipkitės į gydytoją. Žmonės, kurie natūraliai kenčia žemo kraujospūdžio simptomus, nepaisydami metų sezono, taip pat turėtų stebėti savo būklę, nes jie dažnai jaučiasi nedarbingi ir sunkiai susikaupia.
Pirmosios pagalbos taisyklės esant žemam kraujospūdžiui
Pirmoji pagalba sumažėjus arteriniam kraujospūdžiui neturėtų būti kava, nes ji šalina skysčius iš organizmo ir kofeinas tik trumpam padidina kraujospūdį. Kardiologo P. Trinkausko teigimu, jei saulėtoje aplinkoje pasijutote blogai, pirmiausia pasitraukite į pavėsį, vartokite daug skysčių – ypač vėsaus (ne ledinio!) vandens. Jei įmanoma, atsigulkite ir pakelkite kojas. Efektyviausia pagalba namų sąlygomis – vanduo, sūresnis maistas ir poilsis. Vasarą būtina vartoti daugiau skysčių nei įprasta, nebent sergama širdies funkcijos nepakankamumu ar atliekama dializė.
Fizinis krūvis taip pat mažina arterinį kraujospūdį. Dirbdami lauke ar sportuodami gamtoje, žmonės turėtų vartoti daugiau nei 1,5 litro vandens per parą, žinoma, jei neturi širdies ar inkstų funkcijos nepakankamumo.
Kada žemas kraujospūdis kelia pavojų?
Svarbu atskirti tiesiog žemesnį kraujospūdį, kuris paprastai nekelia grėsmės sveikatai, nuo patologiškai žemo kraujospūdžio, sukelto sunkių ligų. Jeigu žmogus jaučiasi neblogai ir viršutinis (sistolinis) kraujo spaudimas yra daugiau kaip 90 mm gyvsidabrio stulpelio, o šlapimo kiekis nėra sumažėjęs, pavojus sveikatai negresia. Ypatingą dėmesį būtina atkreipti, jei pacientas labai vangus, sutrikusi orientacija, sąmonė, o kraujospūdis žemesnis nei 90 mmHg stulpelio. Tai rimti pavojaus signalai, reikalaujantys skubios medicininės pagalbos.
Gydytojas P. Trinkauskas įspėja, kad patologiškai reikšmingą kraujo spaudimo sumažėjimą gali sukelti miokardo infarktas, gausus kraujavimas (tiek vidinis, tiek išorinis), skysčių netekimas dėl gausaus vėmimo ar viduriavimo. Tokia būklė vadinama šoku ir reikalauja skubaus gydymo. Kraujospūdis yra labai svarbus mūsų organizmo sveikatos ir geros savijautos rodiklis, todėl kenčiantiems dėl sumažėjusio ar padidėjusio kraujospūdžio ypač svarbu atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus ir reguliariai matuoti kraujo spaudimą bei konsultuotis su specialistais.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.