Rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena, ir šiemet Lietuvos širdies asociacija primena apie profilaktikos svarbą bei valstybės siūlomą nemokamą programą tam tikrai amžiaus grupei. Kardiologė, asociacijos prezidentė prof. Sigita Glaveckaitė atkreipia dėmesį, kad daug širdies ir kraujagyslių ligų ilgą laiką gali vystytis be aiškių simptomų, todėl žmogus gali jaustis visiškai sveikas, nors ligos procesas jau prasidėjęs.
Dažniausiai nepastebimos ligos
Aterosklerozė, arterinė hipertenzija, dislipidemija ir kai kurios širdies vožtuvų ligos dažnai progresuoja tyliai. Aterosklerozinės plokštelės kraujagyslių sienelėse kaupiasi palaipsniui, o simptomai atsiranda tik susiaurėjus kraujagyslei ar įvykus ūmiam įvykiui, pavyzdžiui, miokardo infarktui ar insultui. Arterinė hipertenzija ilgai gali nekelti nusiskundimų, tačiau tuo metu pamažu pažeidžiami organai ir didėja komplikacijų rizika.
„Šių ligų pradžią žmogus nebūtinai pajunta. Jos „pasirodo“ ne tada, kai liga prasideda, o jau kai jos pasekmės tampa pakankamai didelės, kad sukeltų simptomus. Todėl ypač svarbu nelaukti, kol atsiras krūtinės skausmas, dusulys ar neritmiška širdies veikla, ir reguliariai tikrintis“, – sako ji.
Rizikos vertinimas ir nemokama programa
Svarbu vertinti ne atskirus rodiklius, o bendrą 10 metų širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tą padeda padaryti SCORE2 ir SCORE2-OP sistemos, kurios parodo mirtimų ir nemirtinių įvykių tikimybę bei padeda pasirinkti tinkamas prevencines priemones. Valstybės siūloma nemokama prevencijos programa asmenims nuo 40 iki 60 metų suteikia galimybę pasitikrinti pagrindinius rizikos rodiklius – kraujospūdį, lipidogramą ir gliukozės kiekį kraujyje. Daugelis apie šią galimybę nežino, todėl asociacija skatina pasinaudoti programa ir nepalikti savo širdies sveikatos atsitiktinumui.
„Prevencija neturėtų prasidėti tik tada, kai žmogus pajunta simptomus. Net ir sveikai besijaučiantiems žmonėms rekomenduojama periodiškai matuoti kraujospūdį, atlikti lipidogramą ir patikrinti gliukozės kiekį kraujyje. Taip pat svarbu įvertinti ir koreguoti kitus rizikos veiksnius: rūkymą, nutukimą, per mažą fizinį aktyvumą, nesveiką mitybą, perteklinį alkoholio vartojimą, stresą“, – teigia prof.
S. Glaveckaitė.
Cholesterolis, kraujospūdis ir gydymo vieta prevencijoje
Padidėjęs MTL („blogojo”) cholesterolio kiekis yra vienas pagrindinių aterosklerozės rizikos veiksnių. Tiksliniai cholesterolio lygiai nustatomi individualiai, priklausomai nuo bendros paciento rizikos – didelės rizikos pacientams tikslas gali būti mažesnis nei 1,4 mmol/l. Svarbu suprasti, kad cholesterolio mažinimas orientuotas ne į trumpalaikį savijautos pagerinimą, o į ilgalaikį ligos progresavimo stabdymą.
Aukštas kraujospūdis — „tylioji žudikė“ — ilgainiui pažeidžia kraujagysles ir organus. Be gyvenimo būdo pokyčių, kartais būtini vaistai: jie skiriami ne simptomams malšinti, o ilgalaikės rizikos mažinimui. Medicininis gydymas ir sveika gyvensena veikia kartu: kai kuriems pacientams gali būti rekomenduojamos politabletės, kurios palengvina gydymo laikymąsi ir leidžia vienu metu kontroliuoti kelis rizikos veiksnius.
Kaip pradėti
Pirmas žingsnis – pasimatuoti kraujospūdį, atlikti lipidogramą ir gliukozės testą bei įvertinti savo riziką pas šeimos gydytoją. Ieškokite informacijos Lietuvos širdies asociacijos svetainėje www.heart.lt arba asociacijos „Facebook“ paskyroje. Pasinaudokite valstybės siūloma nemokama širdies ir kraujagyslių prevencijos programa, jei esate 40–60 metų amžiaus – tai paprastas ir svarbus žingsnis siekiant sumažinti ateities su širdimi susijusių komplikacijų riziką.