Insultas yra viena iš pavojingiausių neurologinių ligų, kuri dažnai ištinka staiga ir gali atimti gyvybę per labai trumpą laiką. Tai yra procesas, kai smegenų arteriją užkemša trombas, trukdantis kraujotakai ir, kaip pasekmė, – deguonies tiekimui į smegenis. Dėl to žūsta milijonai svarbių smegenų ląstelių, neuromų, ir žmogaus gyvybė dažnai pakimba ant plauko. Kiekviena praleista valanda mažina galimybes pasveikti ir sumažina tikimybę grįžti prie ankstesnio gyvenimo lygio.
Lietuvoje insultas išlieka ypač dažna ir pavojinga liga – per metus užregistruojama apie 10 tūkstančių naujų insultų atvejų. Tačiau, kaip teigia Vilniaus universiteto medicinos fakulteto ir Santaros klinikų neurologijos centro konsultantas prof. Dalius Jatužis, gyventojų informuotumas palaipsniui gerėja, o tai yra labai svarbus žingsnis siekiant geresnių gydymo rezultatų.
Trimis požymiais atpažink insultą iš karto
Prof. D. Jatužis išskiria tris pagrindinius insulto požymius, kurių negalima ignoruoti: staiga nusilpo ranka, veidas tampa perkreiptas ir atsiranda kalbos sutrikimai. Pastebėjus bent vieną iš šių simptomų, būtina skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą. Laukti ar tikėtis, kad simptomai praeis savaime, yra pavojinga gyvybei.
Laiku suteikta pagalba – tai galimybė išgelbėti smegenis ir išvengti skaudžių pasekmių. Neurologinės intervencijos, ypač tromboektomija, leidžia per pirmąsias valandas nuo insulto pradžios pašalinti trombą ir atstatyti normalų kraujotaką smegenyse, kas labai pagerina paciento prognozę.
Modernūs gydymo būdai keičia požiūrį į insultą
Anksčiau insultas dažnai buvo laikomas neišvengiamu likimu – net jei pacientas ir išgyvendavo, dažniausiai likdavo sunkūs neurologiniai sutrikimai ar neįgalumas. Šiandien pažanga medicinoje leidžia ženkliai pagerinti išgyvenamumą ir kokybę po išeminės insulto formos.
Tromboektomija – procedūra, kurios metu per kirkšnį įvedamas specialus kateteris, leidžiantis pašalinti trombą iš smegenų kraujagyslės be didelių pjūvių.
Ši procedūra labai efektyvi ir per pastaruosius metus Santaros klinikose buvo atlikta per 160 tokio tipo intervencijų. Procedūros trukmė gali skirtis nuo kelių minučių iki kelių valandų, priklausomai nuo paciento kraujagyslių būklės. Svarbiausia – neatidėlioti ir kuo greičiau pradėti gydymą.
Rizikos veiksniai ir kaip jų išvengti
Insulto riziką didina ne tik lėtinės ligos, tokios kaip padidėjęs kraujospūdis, aukštas cholesterolio kiekis, cukrinis diabetas, nutukimas ar širdies ligos, bet ir gyvensenos veiksniai, tokie kaip fizinio aktyvumo stoka ir nuolatinis stresas. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į prieširdžių virpėjimą – širdies ritmo sutrikimą, kuris dažnai sukelia trombų susidarymą.
Profesorius pabrėžia, kad sveika gyvensena – tai ne tik mada, bet būtinybė kiekvienam iš mūsų rūpintis savo sveikata. Kasdieniai paprasti veiksmai gali žymiai sumažinti insulto riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę ilguoju laikotarpiu.
Kaip dirbtinis intelektas padeda gelbėti gyvenimus
Šiuolaikinės technologijos medicinoje taip pat žengia nemažus žingsnius – Santaros klinikose naudojama automatizuota smegenų vaizdinių tyrimų analizės sistema, paremta dirbtinio intelekto sprendimais. Ši sistema leidžia greitai nustatyti smegenų zonas, kurios jau yra neatitaisomos, ir tas, kurias dar galima išgelbėti. Tai padeda gydytojams efektyviau priimti sprendimus ir atlikti reikiamus intervencinius veiksmus.
Intervencinio radiologo M. Kurmino teigimu, ligoninėje pašalinama net 9 iš 10 kraujo krešulių, o sėkmingas gydymas labai priklauso nuo laiko, praleisto nuo pirmųjų insulto požymių iki atvykimo į gydymo įstaigą. Kiekvienas papildomas pusvalandis vėlavimo padidina paciento neįgalumo tikimybę.
Kompleksinė priežiūra ir komandiniai sprendimai
VUL Santaros klinikose neseniai atidarytas Intervencinės kardiologijos poskyris suteikia galimybę vienu metu gydyti sudėtingas būkles, tokias kaip plyšusi aortos aneurizma ar išeminis insultas. Šios situacijos reikalauja skubių ir tikslių intervencinių procedūrų, kurios dažnai lemia paciento gyvybę.
Prof. Feliksas Jankevičius akcentuoja, jog minimaliai invazyvūs gydymo metodai mažina komplikacijų riziką ir skatina greitesnį atsigavimą. Insulto gydyme svarbus ne tik neurologų indėlis, bet ir intervencinių radiologų komandos darbas, kurios efektyviai pašalina trombus ir padeda pacientams sugrįžti į visavertį gyvenimą.
Remiantis oficialiais duomenimis, 2021 metais Lietuvoje insultas buvo viena iš pagrindinių mirties priežasčių, nusinešusi 2742 gyvybes. Su kiekviena diena didėjantis visuomenės žinojimas ir modernios medicinos metodai suteikia vilties sumažinti šį skaičių ir išgelbėti daugybę gyvybių.
Daugiau informacijos apie tai, kaip atpažinti insultą ir saugoti sveikatą, galima rasti gydytojų neurologų iniciatyvoje insultuistop.lt.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.