Vaikščiojimo ir judumo ekspertas Jimas Walkeris kelis mėnesius vertino, kaip vilniečiai jaučiasi miesto gatvėse, kalbėjosi su gyventojais ir nagrinėjo duomenis. Jo išvados rodo, kad nors Vilnius yra tvarkingas, žalias ir vienas iš švariausių miestų, yra aiški būtinybė peržiūrėti gatvių ir šaligatvių sprendinius, kad pėstieji jaustųsi saugiau ir patogiau.
Pėstieji vis dar nematomi
Apie 50 proc. kelionių Vilniuje vis dar atliekama asmeniniais automobiliais, nors miesto strateginiai tikslai siekia pakeisti šią struktūrą: iki 2030 m. darnaus judumo tikslas numato, kad bent 70 proc. kelionių atitiks darnaus judumo principus, o vaikščiojimo dalis sudarytų bent 30 proc. J. Walkeris atkreipia dėmesį, kad infrastruktūros tvarkymas nėra pakankamas – reikia suprasti, kaip erdvės atliepia vaikų, vyresnio amžiaus, negalią turinčių ir kitų pėsčiųjų poreikius.
„Tai neigiamai paveikė jų sveikatą, aplinką ir net ekonomiką. Todėl norėjome tai geriau suprasti. Žinoma, pasaulyje yra daugybė vietų, kuriose žmonės neturi pasirinkimo, taip pat ir čia, Vilniuje. Norėjome išsiaiškinti, kaip paskatinti žmones vaikščioti, ką turime padaryti, kad jie išliktų fiziškai aktyvūs, o miestas tinkamai funkcionuotų. Tai ir tapo pagrindine mūsų darbo kryptimi“, – sako ekspertas.
Pastebėjimai ir pasiūlymai
Walkeris gyrė miesto švarą ir erdvumą: jį nustebino mažai šiukšlių gatvėse ir bendruomenės susitarimas palaikyti tvarką. Vis dėlto ekspertas pabrėžia, kad saugumo ir patogumo suvokimas skiriasi priklausomai nuo lyties, amžiaus ir vietos – kai kur pasitenkinimas vaikščiojimu tesiekia 40 proc., nors bendras vidurkis apie 75 proc. Tai reiškia, kad yra vietų, kur reikalingi skubūs sprendimai.
Vienas konkrečių sprendimų – gatvių siaurinimas, kurį ekspertas matė Singapūre: „Kartais jos turi po dvi, keturias, o kartais net šešias eismo juostas, todėl atrodo pernelyg didelės, kad žmonėms būtų patogu jas kirsti.
Net jei šviesoforo signalas dega ilgai, laikas, kurį tenka pralaukti, neatrodo logiškas ir apsunkina keliavimą.“ Siaurinant gatves sutrumpėja pėsčiųjų perėjų ilgis, atsiranda daugiau žaliosios erdvės ir sulėtėja eismas.
Praktiniai žingsniai Vilniui
Ekspertas siūlo kelis prioritetus: geresnis apšvietimas, kokybiški šaligatviai ir suoliukai, mokyklų gatvės, efektyvesnė integracija su viešuoju transportu bei aktyvus gyventojų įtraukimas planuojant pakeitimus. J. Walkeris taip pat atkreipia dėmesį į saugumo statistiką: nors eismo įvykių skaičius sumažėjo, kasmet žūsta apie 33 pėstieji, o ketvirtadalis žūčių įvyksta pažymėtose perėjose – tai rodo, kad būtina gilinti priežasčių analizę ir taikyti taikinius sprendimus.
Tarptautinis bendradarbiavimas, pavyzdžiui, projektas „Step Up“, leidžia perkelti idėjas į konkrečias politines priemones ir praktinius darbus. Walkeris pažymi, kad Vilnius turi stiprią inžinerinę komandą ir galimybes tapti pėsčiųjų draugišku miestu, jei idėjos bus paverstos nuosekliais veiksmais.
Išvada
Vilnius turi daug privalumų – žalumos, švaros ir gerai išplėtoto viešojo transporto. Tačiau siekiant, kad miestas būtų išties pritaikytas visiems, reikia sisteminių sprendimų: siaurinti per plačias gatves, gerinti apšvietimą, pritaikyti aplinką vaikams ir vyresniems žmonėms bei aktyviai įtraukti gyventojus sprendžiant, kur ir kaip investuoti. Tokie žingsniai gali padidinti vaikščiojimo dalį ir pagerinti gyvenimo kokybę visiems vilniečiams.
Ką manote apie šį straipsnį?
Ačiū už jūsų reakciją!