Praėjusią savaitę dėl išaugusių gamtinių dujų kainų vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje šoktelėjo 22 procentais ir pasiekė 120 eurų už megavatvalandę (MWh). Šiuos duomenis pateikė perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“, pažymėdamas, kad kainų augimas buvo jaučiamas visame regione.
Latvijoje elektros kaina buvo identiška Lietuvos kainai, o Estijoje ji siekė 96 eurus už MWh. „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys paaiškino šiuos pokyčius:
„Praėjusią savaitę gamtinių dujų kainos išaugo beveik dvigubai. Kainos pokytis buvo juntamas ir elektros rinkose, kuriose kainas dažnai nustato būtent gamtinių dujų ar kito iškastinio kuro elektrinės. Vokietijoje kainos šoktelėjo 50 proc. iki 113 eurų už MWh, Lenkijoje 23 proc. iki 111 eurų už MWh, o Švedijos 4 prekybos zonoje 34 proc. iki 107 eurų už MWh.“
Pasak D. Šikšnio, išaugusi saulės jėgainių generacija padėjo iš dalies kompensuoti elektros kainos augimą Lietuvoje.
Elektros energijos poreikis ir gamyba Lietuvoje
„Litgrid“ duomenimis, praėjusią savaitę bendras elektros poreikis šalyje sumažėjo 12 procentų iki 252 gigavatvalandžių (GWh). Vietos elektrinės patenkino 70 procentų šio poreikio. Iš viso Lietuvoje per savaitę buvo pagaminta 177 GWh elektros, o tai yra 15 procentų mažiau nei ankstesnę savaitę, kai generacija siekė 208 GWh.
Daugiausia elektros praėjusią savaitę gamino vėjo elektrinės – 95 GWh, nors jų gamyba sumažėjo 27 procentais. Saulės elektrinių generacija išaugo įspūdingais 66 procentais iki 30 GWh. Šiluminių jėgainių gamyba krito 48 procentais iki 18 GWh, hidroelektrinės pagamino 20 GWh, o kitos elektrinės – 14 GWh.
Vietos gamybos struktūroje vėjo elektrinės sudarė 54 procentus visos pagamintos elektros energijos, saulės jėgainės – 17 procentų, šiluminės jėgainės – 10 procentų, hidroelektrinės – 11 procentų, o kitos elektrinės – 8 procentus.
Importo ir eksporto srautai
Praėjusią savaitę bendras elektros importo kiekis sumažėjo 9 procentais ir siekė 116 GWh. Iš viso 50 procentų elektros buvo importuota iš Latvijos, 40 procentų – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, o likę 10 procentų – iš Lenkijos.
Tuo pat metu eksporto srautai iš Lietuvos augo 8 procentais ir pasiekė 43 GWh. Apie 60 procentų elektros eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Švediją, 33 procentai – į Lenkiją, o likę 7 procentai – į Latviją.
Jungčių pralaidumo išnaudojimas atspindėjo šiuos srautus: „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudotas 47 procentais Lenkijos ir 44 procentais Lietuvos kryptimis. „NordBalt“ jungties pralaidumas buvo išnaudotas 22 procentais Švedijos ir 39 procentais Lietuvos kryptimis.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.