Klaipėdos Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos padalinyje vykusiame susitikime žinomas kelionių žurnalistas, laidų vedėjas ir knygų autorius Orijus Gasanovas dalijosi savo profesine patirtimi, kelionių užkulisiais ir asmenine gyvenimo filosofija. Renginio metu daug dėmesio sulaukė ir jo atvira kalba apie sveikatą – žurnalistas nebejaučia, kad lėtinė liga galėtų sustabdyti jo aktyvų gyvenimą.
Nevaldomas smalsumas ir darbo dvasia
Orijus atvirai kalbėjo apie savo polinkį nuolat būti įsitraukusiu į veiklą. Aptardamas poilsio poreikį jis teigė, kad pasyvus gyvenimo būdas jam svetimas ir kad jam labai svarbi galimybė nuolat bendrauti ir veikti. Jame persiduoda įsitikinimas, kad smalsumas ir daugybė darbų duoda prasmę bei saugumo jausmą: „Nelabai moku ir nelabai trokštu to, nesijaučiu labai pavargęs. Man patinka visą laiką kažką veikti… Tiesiog, man atrodo, visada įdomiau yra kažką veikti, negu neveikti… Ir man nesuvokiamas dalykas yra depresija arba ten žmonės sako, neturiu ką veikti, tai man nesuprantama, nes aš visada kažką veikiu. Aš esu toks žmogus – labai smalsus, per daug… Tai man didžiausia baimė būtų, kad nėra su kuo kalbėtis.”
Kelionių realybė ir įspūdžių kontrastai
Rodydamas skaidres iš savo kelionių, Orijus akcentavo, kad populiarios turistinės vietos dažnai turi neigiamų pusių: perpildytos gatvės, tarša, spūstys ir įspūdžiai, kurie skiriasi nuo socialiniuose tinkluose rodomos idilės. Jis pateikė pavyzdžių – nuo karštos ir perpildytos Balio salos iki gamtai pakenkusių Maya Bay paplūdimių, taip pat atkreipė dėmesį į mažiau romantiškas Maldyvų ar Egipto rajonų realijas. Toks atviras požiūris primena, kad kelionės ne tik leidžia pamėgti pasaulį, bet ir skatina kritišką žvilgsnį į turizmo poveikį gamtai bei vietinėms bendruomenėms.
Sveikata, rizikos ir gyvenimo pasirinkimai
Kalbėdamas apie savo sveikatą, Orijus neapsiribojo sentimentais – jis konkrečiai paminėjo ankstyvą savo patirtį su negalia ir sunkios formos astmą.
Jis pareiškė, kad tai nesustabdė jo nuo aktyvaus gyvenimo: „Jeigu aš pradėčiau vardint savo ligas, jūs pasijustumėte labai sveiki, žinokit. Aš neįgalumo pažymėjimą turėjau būdamas vienuolikos metų jau… Aš turiu labai sunkios formos astmą. Ir čia tik pradžia. Ar gydytojai rekomenduoja man tiek daug keliauti? Gal ir ne itin, bet aš visada sakau, kad iki paskutinės sekundės gyvensiu būtent taip. Jaučiuosi laimingas, kai mano gyvenime vyksta daug dalykų. Jei bet kurią akimirką „užsilenksiu“, tikrai mirčiau laimingas.”
Tokia pozicija atspindi dažną dvilypumą tarp medicininių rekomendacijų ir individualių gyvenimo prioritetų: pacientai su lėtinėmis ligomis dažnai turi subalansuoti gydytojų patarimus, rizikos valdymą ir asmeninius troškimus gyventi pilnavertiškai. Orijus ragino nesustoti dėl ligos ir pabrėžė, kad emocinė gerovė ir prasminga veikla yra svarbios sudedamosios dalys, kurios įtakoja gyvenimo kokybę.
Praktiniai patarimai keliaujantiems su sveikatos iššūkiais
Remdamasis patirtimi, žurnalistas skatino keliauti net nemokant užsienio kalbų ir pabrėžė neverbalinės komunikacijos svarbą: „Pagrindinė kalba pasaulyje nėra anglų nei kinų, o kokia? Gestų. Aš pavadinau šypsenos kalba…“ Ši praktinė mintis primena, kad pasiruošimas, atsargumas ir paprasti bendravimo įgūdžiai leidžia saugiai tyrinėti pasaulį net turint sveikatos ribojimų.
Orijaus pasakojimas – tai įkvėpimas ieškoti pusiausvyros: rūpintis sveikata, bet neatsisakyti gyvenimo pilnatvės. Jo pasirinkimas gyventi aktyviai, nepaisant medikų įspėjimų, atveria diskusiją apie asmeninės laisvės ir gydytojų rekomendacijų santykį bei primena, kad kiekvieno žmogaus sveikatos kelias yra labai asmeniškas.