22 Europos valstybių kultūros ir užsienio reikalų ministrai reikalauja uždrausti Rusijai dalyvauti artėjančioje 61-ojoje Venecijos meno bienalėje, antradienį pranešė Latvijos kultūros ministerija.
Šią iniciatyvą, kurią pradėjo Latvijos kultūros ministrė Agnesė Lācė, per keletą dienų parėmė Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Kroatijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Graikijos, Airijos, Latvijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos, Ispanijos, Švedijos ir Ukrainos ministrai.
Oficialus laiškas įteiktas Venecijos bienalės prezidentui Pietrangelo Buttafuoco ir organizacijos Direktorių tarybai, taip pat perduotas Italijos kultūros ministrui Alessandro Giuli.
„Kultūra nėra atskirta nuo realybės, su kuria susiduria visuomenė. Ji formuoja žmonių supratimą apie pasaulį, jų vertybes ir elgesį. Todėl kultūros institucijos turi ne tik meninę reikšmę, bet ir moralinę atsakomybę“, – teigiama pareiškime.
Pasirašiusieji ministrai pabrėžia, kad Rusijos vykdomas karas sukėlė didžiulę žalą Ukrainos kultūriniam gyvenimui ir paveldui, įskaitant muziejų, istorinių vietų, paminklų bei kitų kultūros įstaigų sunaikinimą. Jie pabrėžia, kad Rusijos Federacijai tebegalioja Europos ir tarptautinės sankcijos, įskaitant kultūros srityje, kurios buvo nustatytos už tarptautinės teisės bei Ukrainos suvereniteto pažeidimus.
„Šiomis aplinkybėmis prestižinės tarptautinės kultūros platformos suteikimas Rusijai siunčia nerimą keliančią žinią“, – pabrėžiama pareiškime.
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija: bienalės sprendimas kelia rimtų moralinių klausimų
Latvijos inicijuotą pareiškimą pasirašė ir Lietuvos kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė.
„Kultūros ministerijos nuomone, grįžimas prie įprastų kultūrinių santykių su valstybe, kuri kasdien vykdo agresiją ir terorą prieš Ukrainą, šiandien yra neįmanomas. Rusija jau ketvirtus metus tęsia plataus masto karą prieš suverenią Ukrainos valstybę. Kiekvieną dieną ir naktį bombarduojami miestai, naikinama infrastruktūra, žudomi žmonės. Tokiomis aplinkybėmis kultūra negali būti naudojama kaip priedanga ar normalizavimo įrankis“, – rašoma ministerijos komentare.
Anot Kultūros ministerijos, Venecijos bienalės sprendimas atverti duris agresorei iš esmės kelia rimtų moralinių klausimų ir siunčia klaidingą signalą tarptautinei bendruomenei.
„Kultūra turi vienyti ir ginti žmogaus orumą, o ne tapti platforma valstybės, kuri šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę ir kasdien naikina nekaltas gyvybes, reputacijai gerinti. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad Rusija iš esmės sunaikino kultūrą savo šalyje, liko tik primityvi propaganda. Kūrėjai buvo priversti išvykti iš savo šalies, o nepadariusieji to sėdi kalėjimuose, yra persekiojami arba yra priversti dirbti propagandos mašinoje“, – teigia ministerija.
„Iš esmės nėra suprantamas Venecijos bienalės administracijos sprendimas laikyti šalies agresorės propagandą tinkama pristatyti svarbiausioje meno parodoje. Tokiu būdu yra parodomas nejautrumas ir rusų kūrėjams, kurie turėjo bėgti iš savo šalies, šiuo metu kalinami ir persekiojami už savo pilietinę ir kūrybinę poziciją“, – priduriama komentare.
Organizatorių sprendimą leisti Maskvai grįžti į tarptautinį meno renginį sukritikavo ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
„Su žudiku ir teroristu negali būti jokio grįžimo prie įprastų santykių. Rusija tęsia plataus masto karą prieš Ukrainą, suverenią valstybę, beveik kiekvieną dieną ir naktį ji apšaudo bei bombarduoja miestus, žudo, griauna ir terorizuoja civilių gyvenimus“, – socialiniame tinkle „X“ praėjusį ketvirtadienį rašė K. Budrys.
„Neįsivaizduojama ir nepateisinama“
Ketvirtadienį taip pat pasirodė viešas kreipimasis dėl nepritarimo Rusijos paviljonui, kurį pasirašė 61-osios tarptautinės Venecijos meno bienalės nacionalinių paviljonų komisarės (-ai), kuratorės (-iai), menininkės (-ai) iš Lietuvos, Estijos, Latvijos, Suomijos, Kroatijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Prancūzijos.
Tarp pasirašiusiųjų – Lietuvos paviljonas (Lietuvos nacionalinis dailės muziejus), Lolita Jablonskienė (Lietuvos paviljono komisarė), Louise O’Kelly, Eglė Budvytytė (kuratorė ir menininkė, atstovaujančios Lietuvai 2026 metų Venecijos meno bienalėje), Lietuvos paviljonas 2027 metų Venecijos architektūros bienalėje (Nacionalinis architektūros institutas).
„Pareiškimas, kuriuo nepritariama Rusijos dalyvavimui, buvo pasirašytas dar 2022 m. Padėtis nepasikeitė iki šiol. Rusija smurtauja prieš milijonus nekaltų Ukrainos gyventojų, kėsinasi į Ukrainos nepriklausomybę, suverenumą ir teritorinį vientisumą. Sprendimas leisti Rusijai dalyvauti Venecijos meno bienalėje menkina tarptautines pastangas izoliuoti Rusiją, reaguojant į jos vykdomą agresiją prieš Ukrainą. Europos Sąjunga susitarė nutraukti bet kokį oficialų kultūrinį, švietimo ir mokslinį bendradarbiavimą su Rusijos valstybinėmis institucijomis. Venecijos bienalė, kaip Italijos valstybės remiama institucija, turi moralinę pareigą vadovautis šiais tikslais“, – teigiama kreipimesi.
Jame rašoma, kad Rusijos oficialus atstovavimas Venecijos bienalėje šiuo karo veiksmų lydimu laikotarpiu yra neįsivaizduojamas ir nepateisinamas.
„Raginame Venecijos bienalę oficialiai nutraukti Rusijos dalyvavimą. Rusijos paviljonas atstovauja šaliai, kuri vis dar tęsia plataus masto karą Ukrainoje ir demonstruoja agresiją kaimyninėms šalims, neigia ir niekina demokratines vertybes. Skirtingai nei ambasada, Rusijos paviljonas neturi diplomatinės neliečiamosios. Pagal nacionalinio dalyvavimo tvarką, kilus ginčams Venecijos bienalė turi galutinę sprendimo teisę. Todėl Venecijos bienalės organizatoriai ir Italijos vyriausybė yra įgalioti atmesti šalies dalyvavimą; čia nagrinėjami ne tik etiniai, bet ir teisiniai bei neišvengiamai politiniai klausimai“, – raginama kreipimesi.
Praėjusią savaitę pasirodė informacija, jog šiemet pirmąkart po plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusija vėl atidarys savo paviljoną Venecijos bienalėje.
Gegužę prasidedančioje bienalėje Rusijos paroda vadinsis „Medis, įsišaknijęs danguje“ (angl. The Tree is Rooted in the Sky). Planuojama, kad joje dalyvaus daugiau nei 50 jaunų filosofų, muzikantų, poetų iš Rusijos ir kitų šalių. Rusijos prezidento specialiojo pasiuntinio tarptautiniam kultūriniam bendradarbiavimui Michailo Švydkojaus teigimu, viena pagrindinių parodos minčių – kad „politika egzistuoja laikinose dimensijose, o kultūros bendrauja amžinybėje“.
Venecijos bienalės atstovė spaudai Cristiana Costanzo raštu pateiktame komentare tvirtino, kad „bienalė kaip organizacija nesprendžia dėl nacionalinio dalyvavimo – šalys pačios renkasi, ar dalyvauti“.
2022 metų vasarį, prasidėjus plataus masto invazijai į Ukrainą, iš Rusijos paviljoną pasitraukė menininkai Kirilas Savčenkovas ir Aleksandra Suchareva, taip pat lietuvis kuratorius Raimundas Malašauskas. 2022 metais paviljonas liko uždarytas, 2024-aisiais Rusija perdavė jį Bolivijai, o 2025-ųjų bienalėje Rusijos paviljone buvo įrengta edukacinė erdvė.
Venecijos meno bienalė rengiama kas dvejus metus nuo 1895 metų. Tai prestižiškiausia šiuolaikinio meno paroda pasaulyje.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.