Vyriausybei numatant 3,8 proc. valstybės biudžeto deficitą, viešojo sektoriaus efektyvumo ir biudžeto panaudojimo klausimai vėl patenka į viešąją diskusiją. Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis laidoje atkreipė dėmesį į, jo manymu, per dideles išlaidas administraciniam aparatui ir paprašė aiškumo, iš kur atsiranda ir kur dingsta biudžeto lėšos.
Jei būtų galimybė pasamdyti Finansų ministrą ir premjerą vadovauti jūsų prekybos tinklui, ar samdytumėte? Ar būtų rami širdis?
D. Dundulis: Gal diplomatiškiau atsakysiu. Sąžiningai, aš bet kokį vadovą pasamdęs tikrai negyvenčiau ramiai. Aš tikrai nenorėčiau įžeidinėti nei Finansų ministro, nei premjero. Ar jie būtų, ar kiti – aš vis tiek turėčiau nerimą.
Dundulis pabrėžia, kad pagrindinis prioritetas turi būti uždirbti daugiau lėšų ekonomikos augimo ir verslo pajamų dėka, o ne vien tik didinti mokesčių procentus. Jis teigia, kad svarbu rasti tokią formulę, kurioje į biudžetą surenkama didžiausia pinigų suma, o ne siekti aukščiausio procentinio tarifo, kuris nebūtinai atneša didžiausią pajamų augimą.
Kur dingsta pinigai ir kodėl pensijų didinimas kelia klausimų
Dundulis pateikia praktinį pavyzdį — dyzelino akcizas. Jis teigia, kad dabartinis akcizo dydis neduoda didžiausio mokėjimo į biudžetą ir rodo, jog valdžia pralošia mokesčių optimizavimo žaidimą. Tokie pavyzdžiai rodo, kad nepakanka vien koreguoti tarifus: būtina vertinti visos priemonės poveikį realioms pajamoms.
Dešimties balų sistemoje, Lietuvos finansų valdymui, dabartinei valdžiai, kokį balą parašytumėte?
D. Dundulis: Aš dabartinei valdžiai negaliu rašyti jokio balo, vien dėl to, kad jie nebaigė nė vieno kurso. Jie nė vienas nesugeba pilnai net metų išdirbti. Tai kaip tu gali pažymį rašyti, jei jie neišklausė kurso?
Kalbant apie pensijų didinimą, Dundulis pripažįsta, kad pensijos turi augti, tačiau kelia klausimą dėl lėšų paskirstymo.
Jis primena, kad vidutinis numatomas pensijų padidinimas yra apie 76 eurus, tačiau skaičiavimai rodo, jog išlaidų pasiskirstymas ne visada aiškus: „Kur tie dvidešimt keli eurai prapuola?“
Reikalingos priemonės: skaidrumas ir efektyvumas
Dundulis ragina mažinti biurokratinį aparatą, efektyvinti institucijų darbą ir užtikrinti, kad valstybės skirtos lėšos būtų panaudojamos tikslingai. Jo nuomone, problema nėra vien skyrimo mechanizme, bet ir tolesniame išlaidų panaudojimo priežiūros trūkume. Valstybės kontrolės audito rezultatai, pasak Dundulio, dažnai lieka neišgirsti.
Apibendrinant, verslo atstovas siūlo daugiau dėmesio skirti rezultatams ir skaidrumui: ne tik kiek pinigų skiriama, bet ir kaip jie leidžiami. Tai ypač svarbu planuojant pensijų kėlimo iniciatyvas ir siekiant ilgalaikio biudžeto tvarumo.