Vilniaus miesto apylinkės teisme tęsiama greitųjų COVID-19 testų pirkimo byla, kurioje teisiama buvusi Sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė. Posėdžio metu kaltinamoji dar kartą pabrėžė, kad sprendimai dėl testų pirkimo nebuvo priimami jos vienvaldiškai ir kad bylos kaltinimai neatspindi tuometinės tarptautinės informacijos bei institucijų vaidmenų.
Kaltinimai ir Jaruševičienės pozicija
Prokuratūra teigia, kad ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, jog nuo 2020 m. kovo mėn. L. Jaruševičienė, piktnaudžiaudama pareigomis, galimai teikė nepagrįstus reikalavimus dėl greitųjų testų pirkimo, suteikdama privilegijas bendrovei „Profarma“. Tyrimas susijęs su daugiau nei 500 tūkst. serologinių testų pirkimu už daugiau nei 6 mln. eurų. Valstybės kaltinimas teigia, kad tokie veiksmai galėjo padaryti žalą valstybei.
L. Jaruševičienė savo paskutiniame žodyje pabrėžė, kad kaltinamojo akto turinys „neatitinka tikrovės“ ir kad dokumentuose „esą abejojama COVID-19 greitųjų testų efektyvumu“, nors tuo metu tarptautinės kompanijos teigė, kad minėti testai buvo tinkami diagnostikai. Kaltinamoji citavo ir teismo materiale fiksuotas susirašinėjimų nuorodas, šifruotus pokalbius bei kitus dokumentus, aiškinančius, kaip buvo derinami pirkimo sprendimai.
Ji taip pat sakė, kad sprendimą pirkti testus iš įmonės „Profarma“ priėmė aukštesni valstybės vadovai, įskaitant tuometinį sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, o vėliau tokį sprendimą patvirtino Vyriausybė. Kaip citata ji pabrėžė: „Kaltinimas remiasi prielaida apie „tariamą žinojimą“, kuris neatitinka tuo metu buvusių tarptautinių rekomendacijų“.
Prokuratūros reikalavimai ir galimos pasekmės
Generalinė prokuratūra prašo teismo pripažinti L. Jaruševičienę kalta dėl piktnaudžiavimo ir skirti 32,5 tūkst. eurų baudą. Be to, prokuroras siūlo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą trejiems metams. Valstybės kaltintojas nurodo, kad įsigyti serologiniai testai galėjo būti netinkami ankstyvajai diagnostikai, nors dėl to egzistuoja skirtingos ekspertų nuomonės ir tarptautinės praktikos pavyzdžiai.
Byla buvo perduota teismui 2022 m., o anksčiau Apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad valstybė už tam tikrus testus yra permokėjusi ir priteisęs valstybei daugiau nei 4 mln. eurų. Tai rodo, kad bylos reikšmė valstybės finansų ir viešųjų pirkimų kontrolei yra didelė.
L. Jaruševičienė kaltės nepripažįsta. Ji teigia, kad jai, kaip viceministrei, tekdavo vykdyti Vyriausybės ir ministro sprendimus: „Gavusi A. Verygos pavedimą vykdyti sprendimą, jį vykdžiau“. Taip pat ji teigė: „Byloje nėra jokių duomenų, kad turėjau įgaliojimus vienašališkai keisti Vyriausybės sprendimą (dėl testų pirkimo – ELTA). (…) Ministro pirmininko komanda derino su „Profarma“ konkrečius testų kiekius”, – tęsė kaltinamoji.
Teismo procesas ir tolimesnės bylos detalės bus svarbios ne tik šiai konkrečiai baudžiamajai bylai, bet ir viešojo sektoriaus pirkimų skaidrumui bei atsakomybės mechanizmams valstybės institucijose.