Daugiabučių renovacija Lietuvoje žengia į naują etapą: artimiausiame kvietime valstybės parama bus derinama su Socialinio klimato fondo lėšomis, o dėmesys skiriamas pažeidžiamiems namų ūkiams ir skydinei renovacijai. Planuojama finansuoti apie 640 daugiabučių kompleksinės renovacijos projektų, apimančių daugiau nei 21 tūkst. namų ūkių, iš kurių beveik 8 tūkst. priskiriami pažeidžiamiems.
Kas keičiasi ir kokios priemonės įtrauktos?
Aplinkos ministrė patvirtino naują finansavimo modelį, derinant Socialinio klimato fondo (SKF), Klimato kaitos programos (KKP) ir lengvatinių paskolų lėšas. Naujojo modelio tikslas – didinti finansavimo koncentraciją ten, kur to labiausiai reikia, ir atsižvelgti į skirtingų savivaldybių ekonominę situaciją bei gyventojų finansines galimybes.
Ministrės žodžiai yra aiškūs: „Pradedame naują daugiabučių renovacijos etapą – renovacijai sutelkiame daugiau finansavimo šaltinių ir keičiame sistemą taip, kad būtų atsižvelgta ir į žmonių finansines galimybes, ir į savivaldybių skirtumus. Didesnę paramą gaus tie, kuriems jos labiausiai reikia. Taip pat ypatingą dėmesį skiriame daugiabučių skydinei renovacijai, kuri leis ne tik reikšmingai sutrumpinti darbus, bet ir mažiau trikdys gyventojų kasdienybę“, – sako aplinkos ministrė I. Andriulaitytė.
Finansavimo intensyvumai ir kam skirta parama
Pažeidžiamiems namų ūkiams SKF lėšomis numatyta skirti 133 mln. eurų kompleksinei renovacijai. Pagal numatytas taisykles, jei daugiabučio šildymas grindžiamas iškastiniu kuru arba centralizuota šiluma tiekiama iš mažos galios katilinės, pažeidžiami gyventojai galės gauti iki 80 proc. kompensaciją energinį efektyvumą didinančioms priemonėms. Tiems, kurių pastatuose šildymas nesiremia iškastiniu kuru, kompensacija sieks 50 proc.
Be to, SKF finansuos 100 proc. techninės pagalbos išlaidų pažeidžiamiems namų ūkiams – tai apima projekto rengimą, administravimą ir statybos techninę priežiūrą. Kitų, pažeidžiamais nelaikomų namų ūkių, parama bus finansuojama iš KKP lėšų (numatyta 126 mln. eurų), o jos intensyvumas priklausys nuo savivaldybės paramos renovacijai indekso (SPRI) ir papildomų projekte pasirinktinų skatinamųjų sprendimų.
SPRI – naujas prioritetų nustatymo mechanizmas
Vienas esminių pokyčių – Savivaldybių paramos renovacijai indekso (SPRI) įvedimas. SPRI atsižvelgia į gyventojų pajamas, nedarbą, savivaldybės fiskalinį pajėgumą, būsto šildymo išlaidų kompensacijų gavėjų dalį ir skurdo riziką. Pagal SPRI savivaldybės suskirstytos į tris grupes: bazinis KKP paramos intensyvumas bus 15 proc. ekonomiškai stipriausiose, 20 proc. vidurinėje grupėje ir 25 proc. tose savivaldybėse, kur valstybės parama reikalingiausia.
Skydinė renovacija – greitis, kokybė ir iššūkiai
Ypatingas dėmesys skiriamas skydinei renovacijai, kurios pilotiniai projektai parodė, kad gamykliškai pagaminti elementai leidžia ženkliai sutrumpinti darbų laiką, pagerinti kokybę ir mažiau trikdyti gyventojų kasdienybę. Skydinė renovacija gali padėti pasiekti ne žemesnę kaip B energinio naudingumo klasę ir sumažinti šilumos sąnaudas bent 40 proc., jei pasirenkami kompleksiški sprendimai.
Tuo pačiu gyventojams kyla klausimų: kiek kainuos bendra statyba, kaip keisis mokesčiai tiems, kurie jau renovavo pastatus, ir ar savivaldybės turės pakankamai lėšų. Šie aspektai reikalauja atviros komunikacijos tarp valdžios, savivaldybių ir bendrijų.
Ką daryti gyventojams dabar?
Gyventojams rekomenduojama domėtis vietinės savivaldybės teikiama informacija, pasitikrinti SPRI priskyrimą savo savivaldybei, rengti bendrijų susirinkimus dėl renovacijos sprendimų ir pasikonsultuoti su energetikos specialistais dėl galimų priemonių, kurios leistų pasiekti reikalaujamą B klasę bei 40 proc. taupymo tikslą. Tai padės geriau suprasti asmeninę naudą ir galimas sąnaudas bei pasiruošti būsimam kvietimui.
