Atėjus šiltajam metų sezonui, ypač karščiams įsisiautėjus ir žmonėms dažniau keliaujant, rengiant piknikus ar iškylaujant gamtoje, išauga ne tik rūpesčiai dėl tinkamo maisto gabenimo, bet ir dėl per maistą plintančių žarnyno infekcinių ligų. Neretam suplanuotas poilsis ar pramoga baigiasi gydytojo kabinete, mat nemažai žmonių suserga toksinėmis maisto infekcijomis. Šias infekcijas sukelia įvairūs mikroorganizmai, dažniausiai bakterijos, išskiriančios toksinus, kurie pasireiškia tipiniais simptomais: viduriavimu, vėmimu ir karščiavimu.
Dažniausios vasaros infekcijos ir jų sukėlėjai
Pasak gydytojos gastroenterologės Justinos Daveckaitės, vasarą ypač dažnai susergama salmonelioze, kurią sukelia maiste esančios salmonelių bakterijos. Pavojų sveikatai taip pat kelia šigelos, kampilobakterijos, stafilokokai ir ešerichijos. Be bakterijų, maiste gali būti ir pavojingų amebų, parazitų, pirmuonių, virusų ar augalinių nuodų.
Mikroorganizmai ant maisto produktų patenka iš aplinkos ir, esant tinkamoms sąlygoms – ypač aukštai temperatūrai – sparčiai dauginasi, tapdami pavojingi žmonių sveikatai. Kuo ilgiau maisto produktai laikomi netinkamai, tuo didesnė tikimybė jais apsinuodyti.
„Infekcinėmis ligomis dažniau sergama šiltuoju metų laiku, kai pakinta žmonių įpročiai, kai mažiau pasirūpiname tinkamu maisto laikymu, terminiu apdorojimu, todėl galima teikti, kad šioms ligoms būdingas ir sezoniniškumas,“ – sako gydytoja J. Daveckaitė.
Kuo apsinuodijama dažniausiai?
Žarnyno infekcijų inkubacinis periodas yra trumpas, trunkantis vos keletą valandų, tad sunegalavęs žmogus dažniausiai prisimena, ką valgė ar gėrė. Dažnai apsinuodijimo požymiai pasireiškia ne vienam, o grupei žmonių.
Įprastai negalavimo priežastimi tampa neplautos uogos ar vaisiai, taip pat netinkamai laikyta ar termiškai neapdorota mėsa, žuvis ir kiaušiniai. Itin dažna apsinuodijimo priežastimi tampa greitai gendantis maistas: salotos ir mišrainės su majonezu, karšto rūkymo mėsos gaminiai, žuvies produktai, dešros, pieno produktai, kreminiai kepiniai.
Toks maistas, kelias valandas išlaikytas aukštesnėje nei 20 laipsnių temperatūroje, yra nesaugus vartoti.
Užsikrėsti patogeniniais mikroorganizmais galima ir nuplovus vaisius ar uogas ežero ar upės vandeniu, ar nurijus užteršto atvirų vandens telkinių vandens.
Efektyvi prevencija: kaip apsisaugoti nuo apsinuodijimo
Anot gydytojos J. Daveckaitės, norint išvengti infekcijos, svarbu tinkamai laikyti visus maisto produktus – tiek parsineštus iš daržo ar sodo, tiek mėsos, žuvies produktus, kiaušinius. Visada būtina žinoti, iš kur perkate šiuos produktus, ir vengti pirkimo pakelėse.
Būdami gamtoje, neplaukite uogų ar daržovių ežerų ar upių vandeniu. Vietoj to, pasirūpinkite pakankamu kiekiu geriamojo vandens, kurio užtektų ne tik troškuliui malšinti, bet ir vaisiams ar daržovėms plauti.
Rankų higiena yra ypač svarbi. Rankas reikia plauti ne tik vandeniu, bet ir būtinai naudoti muilą. Šiltuoju metų laiku rankų švara tampa dar svarbesnė, nes mūsų įpročiai keičiasi ir esame linkę labiau atsipalaiduoti.
Apsinuodijimo požymiai ir kada kreiptis į medikus
Apsinuodijusį maistu žmogų vargina pykinimas, skausmingi pilvo spazmai, vėmimas, viduriavimas, karščiavimas, galvos svaigimas, šlapimo kiekio sumažėjimas. Kai kurių infekcijų metu gali pradėti mausti sąnarius ar išryškėti odos pakitimai.
„Mes, medikai, sakome, kad nėra rizikos grupių susirgti tomis infekcijomis, bet yra rizikos grupės, galinčios sirgti sunkesne ligos forma. Tai yra vaikai, senyvo amžiaus žmonės ir asmenys, turintys įvairių lėtinių susirgimų“, – sako gydytoja J. Daveckaitė ir akcentuoja, kad net menkiausias apsinuodijimas gali būti jiems pavojingas dėl didelio skysčių kiekio netekimo vemiant ar viduriuojant, kas įprastai sunkina lėtinių ligų eigą.
Visi šie negalavimai turi praeiti ilgiausiai po vienos ar dviejų dienų. Jei simptomai užtrunka ilgiau, būtina kreiptis į gydytoją. Kreiptis į gydymo įstaigą privaloma, jei pakyla kūno temperatūra, sunkėja kvėpavimas, sunku ryti maistą, sutrinka regėjimas, jaučiamas raumenų silpnumas, vėmimo metu išvemiami skrandžio skysčiai ar net kraujas, arba keletą dienų intensyviai viduriuojama.
Medikų pagalbos reikia ir tuomet, jei akivaizdu, kad organizmas neteko daug skysčių, kamuoja stiprus troškulys ar nepraeina nuolatiniai skausmai pilvo apačioje. Itin akylai stebėti savo sveikatą patariama tuomet, kai apsinuodijama valgant grybus, konservuotus mėsos gaminius ar jūros gėrybes.
Jeigu infekcija nėra labai sudėtinga, dėl apsinuodijimo pirmiausia patariama kreiptis į šeimos gydytoją, kuris gali skirti ambulatorinį gydymą namuose. Anot gydytojos J. Daveckaitės, po įvairių persirgtų infekcijų, taip pat ir maisto toksinių infekcijų, daliai pacientų gali išsivystyti dirgliosios žarnos sindromas. Tokiu atveju neretai prireikia gydytojo gastroenterologo ambulatorinės konsultacijos, kuris skiria reikiamą simptominį gydymą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.