Nugaros skausmo nereikėtų tapatinti vien su stuburo skausmu. Dažnai į šią problemą žiūrima pernelyg siaurai, o juosmeninės dalies skausmas neretai atspindi įtampą ir patiriamą stresą. Žmogaus pykčio ir įtampos receptoriai taip pat veikia nugaroje, o suaktyvėjus apsauginei reakcijai, mes mobilizuojamės ir įsitempiame.
Deja, daugelis jaučiame nuolatinį stresą: bandome pirmauti darbe, nuolat keliame gyvenimo standarto kartelę, stengiamės būti rūpestingi tėvai, aktyviai leisti laisvalaikį. Kai raumenis sukausto spazmai, reiškia, kad nei mūsų galva, nei kūnas neranda laiko kada galėtų jaustis saugūs ir atsipalaidavę. Galiausiai visa susikaupusi psichinė įtampa pasireiškia nugaros skausmu.
Stresas ir vidinė pusiausvyra: netikėta nugaros skausmo priežastis
Pasak gydytojo Laimučio Juozo Kacieno, jeigu norime turėti sveiką nugarą, visų pirma privalome rasti vidinę pusiausvyrą, mažinti stresą, lėtinti tempą ir labiau mėgautis gyvenimu. Užsitęsusi depresija taip pat gali pasireikšti nugaros skausmu. Ir atvirkščiai, ilgus metus kankinantis lėtinis nugaros skausmas gali privesti prie depresijos.
Kada kreiptis į medikus?
Labai svarbu nelaukti ir nekentėti – jeigu nugaros skausmas nepraeina per keletą dienų arba nuolat pasikartoja, metas kreiptis į medikus. Tai daryti reikėtų kuo skubiau, jeigu skausmas yra labai ūmus ir pasireiškia galūnių jutimų sutrikimu, tirpimu, tempimu, „skruzdėlyčių bėgiojimu“ ar jėgos sumažėjimu.
Pažinkite savo kūną: taisyklinga laikysena ir ergonomika
„Labai gerai, kad judrus gyvenimo būdas tapo mada. Tačiau to neužtenka. Antras žingsnis turėtų būti savo fiziologijos pažinimas. Jau nuo mažens kūno kultūros pamokose vaikai turėtų būti mokomi fiziologiškai taisyklingos stovėsenos, sėdėsenos, kūno nežalojančių judesių sportuojant. Tai daug svarbiau nei siekti normatyvų“, – pabrėžia gydytojas Laimutis Juozas Kacienas.
Pavyzdžiui, dėl į vieną pusę nuolat palenktos galvos gali kilti ne kaklo ar peties, bet nugaros juosmeninės dalies skausmas.
Sėdint pasikišus vieną koją, ilgainiui susiformuoja stuburo iškrypimas, o dėl įpročio žaisti mobiliuoju telefonu kaklas būna įtemptas beveik visą dieną. Sąmoningumas ir žinojimas padės atsakingiau elgtis su savo kūnu ir išvengti nugaros skausmų.
Taisyklinga padėtis miegant taip pat labai svarbu, nes tuomet raumenys atsistato, prisipildo energijos. Jeigu naktį raumenys įsitempę dėl per aukštos pagalvės ar per minkšto čiužinio, ilgainiui atsiras nugaros skausmų. Atsibudus reikėtų gerai pasirąžyti, pramankštinti visus sąnarius, atlikti keletą tempimo pratimų ir taip pasiruošti dienai. Rytinė skuba ir stresas, kad nespėsite, vėlgi sukelia kaklo, juosmeninės dalies įtampą, todėl geriau atsikelti anksčiau ir skirti sau daugiau laiko.
Dieną, ypač jei dirbame sėdimą darbą, reikėtų kas valandą prasivaikščioti, pasirąžyti, atpalaiduoti pečius, pailsinti akis. Kėdė turėtų būti patogi, stalo paviršius tokiame aukštyje, kad remiantis alkūnėmis nugara nesulinktų, kompiuterio ekranas – akių aukštyje, kad nereikėtų nulenkti galvos ir įtempti kaklo raumenų.
Vaikams ir paaugliams su silpnai išvystytais nugaros raumenimis labai naudinga kasdien atlikti keletą pratimų ant gimnastikos kamuolio ar bent jau pasėdėti ant jo. Tokia paprasta priemonė stiprina nugaros raumenis ir ištaiso laikyseną, mokomasi išlaikyti balansą. Įtemptas pilvas sėdint, stovint ar vaikštant ne tik gražina laikyseną, bet ir panaikina dalį nugaros apkrovos. Jei įmanoma, reikėtų naudoti ergonomiškus baldus ir prietaisus, kad kuo ilgiau būtų išlaikyta fiziologiškai taisyklinga padėtis.
Fizinis aktyvumas: nauda ir atsargumas
„Fizinis krūvis normalizuoja visų raumenų tonusą, todėl kasdienė mankšta ir judėjimas reikalingi kiekvienam. Tačiau kai kuriems savo pacientams sakau – mažinkite fizinį krūvį. Jei ryte jaučiate skausmą, raumenys nespėja per naktį atsikauti, vadinasi, krūvis yra per didelis arba/ir tiesiog netaisyklingai sportuojate“, – pataria L. J. Kacienas.
Pažvelgę į parke bėgiojančius žmones, dažnu atveju galime išvysti, kad jie juda netaisyklingai, per greitai, pernelyg apkrauna sąnarius, netaisyklingai kvėpuoja. Tas pats ir sporto klubuose – norint saugiai sportuoti, treniruokliai turi būti sureguliuoti individualiai, žmogus turi taisyklingai atlikti judesius, tik tuomet tai bus naudinga organizmui.
„Labai svarbu, kad nugaros problemų (disko išvaržų, sąnarių problemų, stuburo iškrypimų) turintys žmonės sportuotų pagal jiems profesionalaus gydytojo arba kineziterapeuto, o ne trenerio sudarytą programą. Priešingu atveju kai kurie pratimai ne tik nepadės gyti, bet netgi gali paaštrinti problemas“.
Raumenų atpalaidavimas ir atsistatymas
Jei raumenys lyg sumedėję, užsispazmavę, labai gerai padeda pirtis, sūkurinė vonia. Šiluma skatina kraujo mikrocirkuliaciją, vyksta greitesnė deguonies apykaita, raumuo atsipalaiduoja, tampa elastingesnis. Tačiau jeigu po pirties sušalsite, raumenys vėl įsitemps, nes šaltis skatina jų įsitempimą ir spazmus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.