Pagyvenusi moteris, kuriai buvo pranešta diagnozė, esą liko vos keletas metų gyventi, išleido visas savo sukauptas santaupas. Tik po metų paaiškėjo, kad pirmutinė išvada buvo klaidinga – vietoje nepagydomos demencijos moteriai buvo diagnozuotas lėtinis nerimas ir depresija. Šis atvejis atkreipia dėmesį ne tik į medicininės klaidos pasekmes, bet ir į tai, kaip tokios diagnozės veikia pacientų sprendimus dėl šeimos finansų ir kasdienio gyvenimo.
Kas nutiko šeimai
2016 m. lapkritį Jackie Dibb sulaukė diagnozės, kad jos būklė yra neišgydoma demencija. Perspėti apie trumpą likusį laiką, ji ir jos vyras Robas pradėjo gyventi taip, lyg būtų likę tik metai ar keli: atnaujino namus, išvyko atostogauti ir išleido apie 10 000 svarų sterlingų (apytiksliai 11 336 eurus). Jackie net atsisveikino su artimaisiais, manydama, jog netrukus nebeprisimins jų veidų.
Po 345 dienų pakartotiniai tyrimai parodė, kad moteris niekada nesirgo demencija. Vietoje to gydytojai vėliau konstatuoti, jog simptomus galėjo sukelti stiprus nerimas ir depresija. Tai pakeitė ne tik šeimos finansinę padėtį, bet ir jos psichologinę būseną.
Paciento ir gydytojo žodžiai
„Jei atvirai, mums be galo gėda. Jau atsisveikinome su šeima, jaučiamės palaužti. Šiuo metu taupome kiekvieną centą, kadangi iššvaistėme savo sukauptas pensijas ir santaupas, su šeima lankėmės Turkijoje ir įsigijome nereikalingų daiktų. Jackie seniai norėjo amerikietiško stiliaus šaldytuvo, namuose pasidarėme remontą, keliavome. Viskas veltui. Žmonės man patarė ją palepinti, kadangi greitai ji nieko nebeprisimins, tačiau paaiškėjo, jog Jackie taip ir nesirgo jokia demencija“, – pasakojo moters vyras.
Medicininėje dokumentacijoje buvo įrašyta: „Poniai Dibb diagnozuota laikina demencija. Šiandien su moterimi ir jos vyru atvirai apie tai pasikalbėjome, atsakiau į iškilusius klausimus. Į šią ligą juodu reagavo pakankamai ramiai“, – buvo rašoma moters ligos istorijoje.
Vėliau šeima gavo gydytojų atsiprašymą ir aiškinimą: „Gydytojas pateikė išvadą, jog buvo nustatyta klaidinga diagnozė.
Jis teigė, kad viena iš atminties netekimo ir nuotaikų svyravimo priežasčių yra nerimas ir depresija, kas suteikia galimybę manyti, jog moteris sirgo daline demencija“, – rašoma laiške.
Ką reiškia klaidinga diagnozė ir kokios išvados
Toks atvejis parodo kelis esminius dalykus: neurologiniai tyrimai (smegenų skenogramos, kompiuterinė tomografija ar MRT) gali būti interpretuojami skirtingai, o psichiatrijos simptomai—nerimas, depresija—kartais imituoja atminties sutrikimus. Net tikslūs vaizdiniai tyrimai negali visada atskirti degeneracinių pokyčių nuo laikino funkcinio sutrikimo, ypač be išsamių neuropsichologinių testų ir ilgalaikio stebėjimo.
Patartina pacientams: reikalauti išsamių tyrimų ataskaitų, prašyti antros nuomonės, kreiptis į specializuotus centrus ir, esant poreikiui, konsultuotis su teisininkais dėl galimų kompensacijų. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į psichologinę paramą šeimai, nes neteisinga diagnozė sukelia didelį emocinį ir finansinį stresą.
Šis atvejis – priminimas sveikatos priežiūros sistemos sudėtingumui ir būtinybei nuolat vertinti diagnozes bei užtikrinti, kad pacientai gautų aiškią informaciją ir galimybę rinktis tolimesnį gydymą.
„Mums buvo įteiktas mirties nuosprendis. Tai, jog Jackie nebegalės atpažinti savo šeimos, mane sugniuždė. Gydytojai teigė, jog jai liko maždaug 5-7 normalaus gyvenimo metai, tačiau artimųjų ji nebeatpažins dar greičiau – po 2 metų. Kalbėjau su dar keliais neurologais, kurie teigė, jog tai didžiausia klaida, kokią gydytojai galėjo padaryti. Ne iki galo išnagrinėję tyrimų rezultatus jie paskelbė, jog mano žmona mirs. Kaip jie taip suklydo, niekada nesužinosiu, tačiau mano galvoje sukasi itin daug klausimų“, – pasakojo R.Dibbas.
„Tai tikrų tikriausia siaubo istorija. Laiške pateikiami net 24 atsiprašymai, tačiau nei vieno paaiškinimo, kodėl gydytojai taip suklydo. Žmonės man sako, jog dėl to, kad ligoninės nepaduodu į teismą, esu šiek tiek išprotėjęs, tačiau medikai mums be galo padėjo, be to, teismo procesas truktų labai ilgai ir kainuotų daugiau, nei mes išleidome“, – pridūrė vyras.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.