Pastarųjų laikų atostogos Turkijoje kelia nerimą daugeliui lietuvių keliautojų, nes vis daugiau jų socialiniuose tinkluose dalijasi patirtimi apie susirgimus neaiškios kilmės žarnyno infekcijomis. Dalis šių pacientų dėl stiprių žarnyno sutrikimų buvo priversti kreiptis į ligonines, o tai kelia rimtų klausimų apie saugumą ir sveikatos rizikas kelionių metu.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus specialistė Aušra Bartulienė „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ detaliai paaiškino, kokios ligos dažniausiai užkrečiamos kelionių metu, ypač į šiltus kraštus, tokius kaip Turkija. Pasak jos, pavojingiausi yra žarnyno infekciniai susirgimai, kuriuos sukelia pirmuonys, bakterijos ar virusai, tarp jų – salmoneliozė, rotavirusas ir norovirusas.
Žarnyno infekcijų plitimas ir statistika Lietuvoje
Oficialūs duomenys rodo, kad kasmet Lietuvoje užregistruojamas nemažas kiekis keliautojų parsivežtų žarnyno infekcijų. Šiemet šalyje registruoti 439 salmoneliozės atvejai, iš kurių 27 buvo įvežtiniai, tai reiškia, kad užsikrėsta užsienyje. Kampilobakteriozės atvejų užfiksuota 852, iš jų 21 įvežtinis, o rotavirusinės infekcijos sudaro net 1722 atvejus, tarp jų 29 – įvežtiniai. Tokie skaičiai parodo, kad žarnyno infekcijų rizika kelionėse išlieka didelė, ypač į beišvengiamai mažesnę higienos kontrolę turinčias šalis.
Kodėl Turkijoje kyla daugiau infekcijų?
Nors oficialiai nėra pranešimų apie masinius infekcinių ligų protrūkius Turkijoje, kelių pastarųjų mėnesių atvejai rodo, kad iš Turkijos gaunama daugiausia įvežtinių žarnyno infekcijų. Be to, užsikrėtusiųjų atvejai registruojami ir iš kitų kelionių populiarių šalių, tokių kaip Egiptas, Italija, Graikija ir kt. Pagrindinė problema dažnai susijusi su vandens ir maisto saugumu bei higienos trūkumais kelionių metu.
Kaip saugotis keliaujant?
Aušra Bartulienė pabrėžė, kad siekiant išvengti žarnyno infekcijų, svarbu laikytis kelių pagrindinių sveikatos taisyklių. Rekomenduojama gerti tik buteliuose uždarytą arba kruopščiai virintą ir filtruotą vandenį, vengti gėrimų su ledukais dėl neaiškios jų kilmės.
Maitinimasis turėtų būti tik iš užtikrintų šaltinių, valgyti gerai termiškai apdorotą maistą, vengti žalių ar neplautų daržovių bei vaisių, arba juos gerai nusiplauti prieš vartojimą.
Ne mažiau svarbi ir rankų higiena – reguliariai plauti rankas su muilu ar naudoti dezinfekcines priemones, ypač prieš valgį ir po viešose vietose būvimo. Šios priemonės yra būtinos norint ženkliai sumažinti užkrečiamųjų ligų riziką keliaujant.
Simptomai ir ką daryti susirgus?
Pagrindiniai žarnyno infekcijų simptomai yra pykinimas, vėmimas ir viduriavimas. Jei šie simptomai pasireiškia kartkartėmis ir žmogus yra stiprios sveikatos, gali pakakti poilsio namuose. Tačiau jeigu liga vargina vyresnio amžiaus žmones ar vaikus, arba jei simptomai yra sunkūs ir dažni, būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją, kad būtų išvengta rimtų dehidratacijos ir kitų komplikacijų.
Būtina suprasti, kad ne visi susirgimai patenka į oficialią statistiką, todėl realus sergamumo lygis gali būti didesnis. Tai dar kartą pabrėžia atsargumo ir tinkamos prevencijos svarbą kelionėse į šiuos regionus.
Apibendrinant, keliautojams svarbu ne tik mėgautis poilsiu, bet ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata, laikantis elementarių higienos reikalavimų bei iš anksto pasirūpinant informacija apie galimas rizikas, kurių, deja, Turkijoje ir kituose populiariuose kurortuose tikrai yra.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.